Lietuvos atstovas 2007 metais tapo sunkiasvorių kategorijos laimėtoju, o šįmet laurus nuskynė svorio kategorijoje iki 91 kg. Šių metų pirmenybėse S. Maslobojevas įveikė tris varžovus – pirmame etape privertė pasiduoti čeką Petrą Karesą, pusfinalyje – itin pajėgų rusą Andrejų Chlynovskį, o finale nugalėjo brazilą Alexą Sandro Pereirą.
– Kaip klostėsi finalas, kaip jį įvertintum jau kiek nurimus emocijoms?, – DELFI paklausė S. Maslobojevo.
– Finalai buvo padalinti į dvi dalis. Didžioji dalis vyko Guaruja mieste, o 12-a išrinktųjų superkovų vyko Sao Paulo mieste, didelėje arenoje, su tiesiogine TV transliacija. Varžovas buvo sutiktas labai šiltai, nes jis yra vietos žvaigždė, bet tai man nesutrukdė. Mane ne ką mažiau palaikė kitos rinktinės. Visuose raunduose dominavau ir laimėjau 3:0 teisėjų sprendimu.
– Kalbant apie visą čempionatą, įveikei tris varžovus. Finalas buvo sunkiausia dvikova?
– Finalo kova buvo įtempčiausia, nes vyko kitame mieste. Taip pat dėl žiūrovų ir dėl to, kad kovojau prieš šeimininką brazilą. Su treneriu žinojome, kad teisėjai bus palankesni jam. Tačiau sunkiausia kova buvo prieš Rusijos atstovą pusfinalyje.
– Tai antras planetos čempiono titulas. Kurį buvo sunkiau iškovoti, galbūt kuris nors mielesnis?
– Tas titulas buvo iškovotas profesionalioje kovoje, „Full contact“ taisyklėmis prieš vietos čempioną. Šiame čempionate dalyvavo visi geriausi savo šalių sportininkai ir teko ne vieną kartą įrodinėti, kad esu geriausias. Daug aukščiausio lygio kovotojų turėjo tenkintis žemesnės prabos medaliais. Dėl to šis titulas man yra daug svarbesnis. Taip pat ir dėl to, nes buvo keliama Lietuvos vėliava ir grojamas himnas.
– Prieš čempionatą minėjai, kad bronza tikrai būtų gerai ir yra pasiekiamas rezultatas. Tapai čempionu. Jau atėjo tas supratimas kokį didelį darbą padarei?
– Jau pradedu po truputį suvokti, kas iš tiesų įvyko. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad čempionato pabaigoje sugebėjau iškelti mūsų šalies vėliavą aukščiau nei kitų „gigantų“ – Rusijos, Turkijos, Brazilijos, Kazachstano...
– Kam skirtum šią pergalę, galbūt kažkam norėtum padėkoti?
– Turiu didelį sąrašą, kam norėčiau padėkoti: ačiū treneriui Andriui Šipailai už įdėtą darbą su manimi, ačiū visam „Sparta gym“ kolektyvui už pagalbą pasiruošime ir ypač sparingo partneriams. Esu labai dėkingas Lietuvos kikbokso federacijai už suteiktą galimybę važiuoti į čempionatą. Taip pat esu dėkingas „Teletrade“ kompanijai už jų paramą bei palaikymą. Be jų man būtų sunku sportuoti ir siekti sportinių aukštumų. Na, ir visiems kas palaiko, kas tiki, kas padeda – nuoširdus jums ačiū.
– Kokį įspūdį paliko čempionatas, jo organizavimas?
– Viskas labai patiko, dėl organizavimo pridurti neturiu ko. Žmonės čia myli ir vertina šios sporto šakos atstovus. Jau po čempionato, vaikštant su treneriu gatvėmis, ne kartą prie mūsų prieidavo žmonės, prašydavo nusifotografuoti bei sveikino su pergale. Tai yra labai malonu iš jų pusės. Ir kas dar maloniau, kai prie mūsų, apsirengusių įprastais drabužiais, prieidavo žmonės ir sakydavo: ei! Jūs iš Lietuvos?
– O kokį įspūdį paliko pati Brazilija?
– Šiaip tikėjausi daug daugiau iš Brazilijos. Manau tai tik todėl, kad atvažiavome ne pačiu geriausiu laikotarpiu – dangus apsiniaukęs ir kiekvieną dieną lijo. Kainos mieste labai didelės, palyginus su kokybės santykiu. Aišku, buvo ir gražių akimirkų, turime ką prisiminti su treneriu.
– Kokie artimiausi planai po čempionato?
– Spalio 10-ą dieną tiesiai iš Brazilijos skrisiu į Angliją, į profesionalų K-1 kovą. Grįžęs po jos, pradėsiu ruoštis „Bigger's Better“ turnyrui, kuris vyks lapkričio 22-ą dieną Latvijoje. Labai tikiuosi gero rezultato ir ten!
