Žaidimui paplitus po kitus žemynus, niekas neturėjo kompetencijos profesionaliai ruošti paplūdimio tinklinio žaidėjus ir juos konsultuoti rungtynių metu. To pasekoje, visame pasaulyje buvo sulygintos tinklininkų teisės ir treneriams uždrausta sėdėti prie komandos aikštelėje.
2005 metais tarptautinė tinklinio federacija (FIVB) nusprendė surengti eksperimentą ir leisti treneriams vadovauti komandai sėdint šalia rungtynių metu. Nors leidimas ir buvo duotas, trenerio veiksmai vis tiek buvo apriboti. Po kelių čempionatų eksperimentas nepasiteisino ir komandų vadovai vėl buvo pašalinti iš kortų.
2013 metais prieš Europos U-20 paplūdimio tinklinio čempionatą turkų federacija pasiūlė vėl pabandyti sugrąžinti teisę treneriams įžengti į aikšteles ir konsultuoti savo žaidėjus. Organizatoriams bei dalyviams nesipriešinant, projektas vėl vykdomas ir prie Baltojo tilto dabar galime išvysti ne tik žaidėjus, bet ir jų trenerius, padedančius sportininkams rungtynių metu.
Tiesa, ne visiems ši idėja tinkama. Austrų ekipa griežtai konstatavo neleisianti savo trenerių į aikšteles.
„Mes balsuojame už tikrą paplūdimio tinklinį, o jame žaidėjai patys sprendžia kaip elgtis, šitaip demonstruodami savo profesionalumą“, - teigė Austrijos delegacijos atstovas.
Kitaip nei austrai, Slovėnijos rinktinės treneris džiaugiasi šia galimybe.
„Jauni žaidėjai dažnai praranda koncentraciją rungtynių metu. Treneris padeda sportininkams susikaupti, motyvuoja juos sunkiomis akimirkomis“.
