Saulius į Kauno jachtklubą nuėjo būdamas šešerių. „Net nežinau, kodėl pradėjau lankyti buriavimą, gal todėl, kad Kauno marios buvo netoli namų“, – pasakoja vaikinas. Tikromis burlentėmis leidžiama plaukti tik sulaukus šešiolikos, vaikai ir jaunuoliai plaukia valtelėmis, panašiomis į mini jachtas. Saulius iki penkiolikos atstovavo klubui „Optimistai“, tada metus lankė karatė treniruotes. „Apie treniruotes, vykstančias Jachtklube, papasakojo draugas, nuėjau pas trenerį ir mane priėmė“, – sako Saulius.
Nepigus malonumas
Saulius buriuoja burlente, priklausančia jachtklubui, tačiau aprangą ir priedus tenka nusipirkti pačiam. „Apranga kainuoja apie 500 Lt, aišku, reikalinga vasarinė ir žieminė apranga“, – teigia dvyliktokas. Nauja burlentė kainuoja apie 2000 Lt, burė – dar apie 1700 Lt. „Buriavimas yra nepigus užsiėmimas, jei nepriklausyčiau klubui, abejoju, ar įstengčiau viską nusipirkti, be to, dalyvaujant varžybose dar tenka mokėti startinius mokesčius. Nustebau sužinojęs, jog Lenkijoje buriavimui skiriama net 5% BVP. Kartą Lenkijoje varžybų metu sutikau vaiką su nauja 2004 metų burlente ir pasidomėjau, kiek laiko jis lanko buriavimą. Jis atsakė, jog lanko du mėnesius! Lietuvoje tokios burlentės duodamos tik pasiekus aukštų rezultatų”, – stebėjosi vaikinas.
Sėkmė ir palankus vėjas
Burlenčių varžybos įdomios tuo, jog varžybų baigtis daugiausia priklauso nuo vėjo, o ne nuo profesionalumo. Trasa dažniausiai būna 5 kilometrų ilgio, o sėkmė lydi tuos, kurie sugeba papulti į škvalą (stiprus, palankus vėjas, - aut.past.), bei tuos, kurie turi gerą inventorių. „Trasa panaši į rombą, startas yra viduryje. Ji suplanuota taip, kad plaukiant vėjas keistųsi, pūstų iš visų pusių, o pirmajį ženklą reikia pasiekti plaukiant prieš vėją. Tai sudėtinga, plaukti reikia zigzagu, suplanuoti, į kurią pusę pasukti, kad aplenktum priešininkus.
Yra taisyklės, panašios į eismo taisykles – turi praleisti varžovą, plaukiantį iš dešinės, o tada prarandi laiko. Todėl kartais verčiau plaukti į priešingą pusę nei varžovai. Galbūt atrodys neįtikėtina, tačiau burlentė – vienintelis įrenginys, kuriuo galima plaukti nepučiant vėjui. Tačiau tada labai daug krūvio tenka rankoms“, – varžybų taisykles dėstė vaikinas. Lietuvos burlentininkų rinktinė, kurią sudaro Saulius ir dar septyni žmonės, yra iškovojusi pirmas vietas Lenkijoje ir Latvijoje vykusiuose čempionatuose.
Avarijos ir pavogtas diržas
Buriuodamas Saulius nepatyrė rimtų traumų, tačiau ne kartą „traumavo“ savo burlentę. „Baltijos jūroje užplaukiau ant lentos ir nulaužiau vairą. Pajutau, jog burlentė labai nestabili, tačiau sėkmingai atplaukiau iki kranto ir tik tada supratau, kas įvyko“, – pasakojo moksleivis. Susidūrimų pasitaiko ir varžybose. Saulius atskleidžia, jog kartais jie įvyksta ne visai atsitiktinai, norint padėti savo komandoms draugams atsiplėšti nuo varžovų. „Per daug stumdytis ar daužyti kitų burlentes negalima, nes jei nukentėjęs buriuotojas pareiškia protestą, tave diskvalifikuoja“, – šypsosi Saulius.
Labiausiai vaikinui gaila per varžybas Lenkijoje pavogtos trapės (diržas, kuriuo prisisegama prie burlentės, - aut. past.). „Trapė buvo pirkta vos prieš dvi savaites. Padėjome drabužius ir įrangą džiūti, o grįžęs jos neberadau. Šalia gulėjusios draugo trapės niekas net nepalietė. Apieškojau visą teritoriją aplinkui, bet paieškos buvo bergždžios. Laimei, kitą dieną per varžybas trapę pasiskolinau iš vietinių lenkų“, – prisimena vaikinas.
Geriausi žiūrovai - treneriai
Lietuvoje per metus įvyksta apie 10 varžybų: „Rudens vėjas“, Katkaus taurė, Lietuvos čempionatas, Kupiškio taurė ir kitos. Sauliui labiausiai patinka Kupiškio taurė. „Organizatoriai šias varžybas suorganizuoja tikrai įspūdingai, be to, Kupiškio marios nedidelės, gali matyti žiūrovus, sirgales merginas, o Kuršių mariose – nei krantų, nei žiūrovų“, – juokiasi vaikinas.
Vis dėlto Sauliui geriausi žiūrovai ne merginos, o treneriai. „Finišuoji, išlipi į krantą, o ten treneris jau laukia su sumuštiniais ir energetiniais gėrimais. Tiesa, tenka atsiimti ir velnių už klaidas. Aš dažniausiai gaunu už tai, kad per dažnai „maudausi“. Kartais atrodo, jog pirmauji, jau paskutinis ženklas ir tik pliumpt į vandenį! Prarandi apie minutę laiko, kol atsistoji ir susireguliuoji burę. Taip pat prarandi pagreitį, tad varžovas jau būna toli atsiplėšęs ir pasivyti jį beveik nėra vilties“, – teigia moksleivis.
Mėgsta greitį
Buriuotojai treniruojasi, kol užšąla Kauno marios, tuomet bures tvirtina prie lentos su pačiūžomis ir toliau „buriuoja“. „Buriavimą pasirinkau turbūt todėl, kad tai ekstremalus sportas, mėgstu greitį, o burlentė pakilus vėjui tiesiog skrieja, kartais varžybos vyksta net esant 12 m/s vėjui“, – pasakojo moksleivis. Kai vėjas stiprus, vaikinui patinka šokinėti su burlente per bangas. Greičio poreikį dvyliktokas patenkina ne vien ant vandens, bet ir prie automobilio vairo. Šį mėnesį Sauliui jau teko pakloti apie 200 Lt už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Saulius, šiuo metu besimokantis dvyliktoje klasėje, intensyviai mokosi informatikos ir programuoja – tikisi šį mokslą studijuoti ateityje. Vaikinas teigia, jog stengsis niekada nemesti buriavimo, tačiau tai liks tik hobiu. „Visi negali važiuoti į Pasaulio čempionatus, tai kainuoja daug investicijų. Lietuvoje šis sportas nėra toks populiarus, jog galėtum iš jo užsidirbti, trūksta finansavimo“, – skundėsi moksleivis.
