Šiemet varžybų plente trekininkėms netruks, ypač Vilijai būtina kaupti grupinių lenktynių patyrimą“, – sako Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneris Antanas Jakimavičius.
Kaip ir praėjusiais metais, V. Sereikaitė stengsis patekti į Lietuvos dviračių plento rinktinę ir sieks dalyvauti rudenį Australijoje vyksiančiame pasaulio plento čempionate. Per pratybas plente ji su treniruočių draugėmis kasdien paprastai įveikia po 70-100 km.
– Ką veikei per savo trumpas atostogas?
– Dalyvavau priėmimuose (šypsosi) Vilniuje ir Panevėžyje. Truputį storesnė pasidarė mano piniginė. Mano pasaulio čempionato bronzos medalis buvo įvertintas 3,5 tūkst. Lt, o šešta vieta omniumo rungtyje – pusantro. Pinigėlių skirs ir panevėžiečiai, tačiau kiek – dar neaišku. Vilniuje pasitikrinau sveikatą. Rodikliai labai panašūs, kaip ir išvykstant į pasaulio čempionatą Kopenhagoje.
– Olimpine rungtimi tapo Tavo mėgstamas omniumas, arba daugiakovė. Kaip vertini savo galimybes?
– Omniume aš dar naujokė, šioje rungtyje debiutavau tik praėjusiais metais per pasaulio čempionatą Pruškove (Lenkija) ir užėmiau šeštą vietą. Šešta buvau ir šiemet. Rudenį vėl sugrįšime į Pruškovą - ten vyks Europos čempionatas, tačiau dar neaišku, kokia bus jo programa. Žinau, kad omniumo varžybos tikrai vyks, tačiau galbūt dar pagal seną penkių rungčių programą.
– Gal ir apie medalį galvoji Europos čempionate?
– Ne, apie jokią vietą kol kas nenoriu galvoti. Esu labai pavargusi, nežinau, ką ir sakyti. Omniumas – labai sunki rungtis, olimpinėje programoje – net šešių rungčių varžybos: 3 km persekiojimo, grupinės, 500 m atskiro starto lenktynės, 250 m iš eigos, skrečas ir grupinės lenktynės su iškritimu.
Per pasaulio ir Europos čempionatus omniumo programoje nėra skrečo varžybų. Dabar laukiame Tarptautinės dviračių sporto sąjungos patvirtinimo, kaip šioje rungtyje bus rungtyniaujama artimiausiu metu, kada prasidės atranka į olimpines žaidynes.
– Kaip ir lengvojoje atletikoje ne visiems lemta tapti daugiakovininkais, taip ir dviračių sporte – ne visi gali varžytis omniume...
– Taip, iš tiesų ne bet kam tai duota. Reikia turėti daug sveikatos, labai stiprų organizmą, sugebėti greitai atsigauti. Tos rungtys, kuriose nesiseka, man labiausiai nepatinka, o prie širdies tos, kuriose sekasi.
– Bet esi pakankamai stipri ir veržli...
– Nemanau esanti silpna, bet tobulėti yra kur. Man labai trūksta patirties grupinėse ir skrečo lenktynėse. Atrodo, medalis jau ranka pasiekiamas, bet kelios klaidos, ir jis nutolsta. Būtent paminėtose rungtyse klaidų padariau ir per pasaulio čempionatą.
– Praėjusiais metais dviračių sporto specialistai per Lietuvos treko čempionatą prakalbo apie puikų komandinį sprinto tandemą – Viliją Sereikaitę ir Simoną Krupeckaitę. Tačiau kalbos ir liko kalbomis...
– Oi, nieko rimto. Pabandėme ir tiek. Mano visai kita sritis, kitas tempas. Reikia ypač daug dirbti, norint persikvalifikuoti į sprinteres. Mus, tempo rungčių dviratininkus, siekiančių kelialapių į Londono olimpines žaidynes, tikrai nuskriaudė. Mums reikės kovoti dėl vietos šešių rungčių varžybose, o kai kam užteks važiuoti vos kelis ratus...
Labiausiai bijau grupinių lenktynių su iškritimu, jose dar nė karto nesu dalyvavusi. Bet iki olimpinių žaidynių dar dveji metai, tikiuosi, įgysiu daugiau patyrimo. Turiu gerą trenerį Antaną Jakimavičių, kuris puikiai žino, ką daryti, kaip treniruotis.
– Ar neužmirši 3 km komandinių persekiojimo lenktynių, ši rungtis irgi yra olimpinių žaidynių programoje?
– Viskas priklausys ne tik nuo manęs, bet ir nuo komandos. Jeigu bus stiprios persekiotojos, bus stipri ir komanda. Dar neatsigaunu po akibrokšto per pasaulio čempionatą Kopenhagoje, kai mūsų komanda buvo diskvalifikuota. Labiausiai dėl to kaltinu varžybų teisėjus. Su tais pačiais dviračiais važiavome ne vieną kartą, viskas būdavo gerai. Tačiau kai reikėjo stoti į komandinių persekiojimo varžybų startą pasaulio čempionate, – jau blogai. „Prikibo“ prie mano dviračio. Žiauriai apmaudu, kad buvome diskvalifikuotos, nes buvome nusiteikusios pakovoti.
– Esi dukart Europos čempionė, turi dviejų pasaulio čempionatų bronzos medalius, laimėjai Pasaulio taurę bendroje komandinėje įskaitoje, dabar telieka pelnyti apdovanojimą...
– Aš to nepaprastai trokštu - olimpinis medalis papuoštų mano apdovanojimų kolekciją.
