Prieš 30 metų vyko skandalingiausias bėgimas sporto istorijoje. Kanadietis B. Johnsonas taip vadinamoje amžiaus dvikovoje – 1988 metų Seulo olimpiados 100 m sprinto finale – nugalėjo amerikietį C. Lewisą.
Tuomet ankštame dopingo kontrolės kambaryje kanadietis gėrė alų su tariamu draugu, savo straipsnyje rašo vokiečių leidinio „Welt“ žurnalistas Oskaras Beckas.
Internete randamos istorinės nuotraukos centre matyti dopingo kontrolės patalpoje atsipalaidavę du vyrai. Ant žemės sėdintis B. Johnsonas šypsosi. Jis ką tik laimėjo olimpinį aukso medalį, amžiaus dvikovoje įveikė mirtiną varžovą C. Lewisą ir geria alų, kad galėtų „priduoti“ šlapimo mėginį.
Laukimą trumpina bendravimas su vyruku šalia. B. Johnsonas pažįsta jį, prieš dvejus metus Ciuriche vykusiose lengvosios atletikos varžybose kartu tikrino vietinio naktinio gyvenimo subtilybes.
„Ką tu čia pametei“, – klausia pažįstamą nugalėtojas. Jei anas būtų išties atviras, atsakytų taip: „Nepyk, Benai, bet aš čia prižiūriu tave priešingos stovyklos prašymu“.
Šis atsipalaidavęs plepys, kurį B. Johnsonas laiko senu bičiuliu, iš tikrųjų yra artimiausias principinio kanadiečio varžovo – C. Lewiso draugas. Titulą gynęs amerikietis Seulo olimpiados finale buvo pažemintas.
C. Lewiso vadybininkas Joe Douglasas pasirūpino, kad tas „senas bičiulis“ būtų priimtas į dopingo kontrolės patalpą. „Kaip stebėtojas, – vėliau aiškins J. Douglasas. – Kad Benas nemanipuliuotų dopingo testu“.
Benas prieš Carlą – kaip bokse
Paslaptingas vyriškis, kurio tikrasis vardas yra Andre „Action“ Jacksonas, dvi valandas dopingo kambaryje praleido su B. Johnsonu, kol pastarasis išgėrė 8 puodelius alaus. Į šiuos, kaip tvirtina finale triumfavęs kanadietis, jo netikras draugas paslapčia ir įmaišė anabolinio steroido stanozololo.
Kaip buvo iš tikrųjų, niekas pasakyti negali. Faktas, kad po trijų dienų B. Johnsonas iš herojaus virto nekenčiamiausiu žmogumi žemėje.
Pasakojama, kad B. Johnsonas pirmasis paskambino savo mamai Gloriai ir ją guodė: „Juk niekas nemirė“. Niekas, išskyrus jį patį.
Į sprinterį kaip Dievą žiūrėjęs sporto pasaulis išspjovė jį tarsi sugedusį dantį iš burnos. Per tris dienas iš dangaus greičiausias planetos žmogus buvo nutrenktas į karščiausias pragaro liepsnas.
Nešvariausiam istorijoje bėgimui sueina 30 metų. 1988 metų rugsėjo 24 dieną visi sulaikę kvapą laukė gladiatoriškos gigantų dvikovos tarp pasaulio čempiono ir rekordininko B. Johnsono ir titulą gynusio C. Lewiso. Ji buvo prilyginama bokso milžinų Muhammado Ali ir Joe Fraziero ar George'o Foremano susidūrimams ringe.
Carlas Didysis ir Big Benas vienas kito pakęsti negalėjo. Iš Kalifornijos kilęs pirmasis išsiskyrė estetišku bėgimo stiliumi, o sprogstama jėga ir iškiliu raumenynu pasižymėjęs antrasis – kuklumu. Per spaudos konferencijas pastarais mieliau išskiemenuodavo: „Kalbėjimas manęs nepadarys greitesniu“. B. Johnsonas leido kalbėti savo kūnui.
Visi – „dopinginiai“, nedarai nieko blogo
Starto šūvis. Raumenų kalnas sprogsta. 49 žingsnių skrydis ir ekrane įsižiebia rezultatas – 9,79 sek. Nesuvokiama. C. Lewisas sveikina akmeniniu žvilgsniu, o laimingas B. Johnsonas žingsniuoja į dopingo kontrolierių rankas. Nerūpestingai, kaip prisimina liudininkai.
Teigiama, kad steroidų vartojimą kanadietis buvo nutraukęs iki olimpiados likus 6 savaitėms, o sąžinė jo negraužė jau nuo 1981 metų, kai jo treneris Charlie Francisas rėžė: „Visi vartoja dopingą, tu nedarai nieko blogo“. Kas gi galėtų nutikti? Dvi dienas naivus sprinteris ramiai jautėsi olimpo karaliumi.
Trečiąją, naktį, apie 1 val. 45 min. skandalas sprogo. Žinia – B. Johnsono organizmas pripumpuotas stanozololo. Sportininkas neteko visko: garbės, pasaulio čempiono titulų, pasaulio rekordų ir olimpinio aukso medalio.
Paskubomis suorganizuotoje antroje pagerbimo ceremonijoje Seule aukso medalis buvo „perkabintas“ ant C. Lewiso kaklo, o kaip benamis šuo iš kiemo vejamas kanadietis pasodintas į Korėjos oro linijų lėktuvą. Kryptis – namo, į Torontą.
Sąmokslo teorijos ir mįslė
Nuo Seulo olimpiados kiekvienas dopingą vartojantis sportininkas įsisąmonino – negalima leisti, kad tave „pagautų“. Ir tik ne dukart, kaip B. Johnsonas. 1993 metais Kanados sprinteris įkliuvo su dopingu antrą kartą ir iki gyvos galvos neteko galimybės lipti ant bėgimo takelio.
Tai – aukščiausia bausmė, privertusi jį žengti per pragarą. Kvailame televizijos šou B. Johnsonas už pinigus lenktyniavo su vėžliais, o jam ant pėdų buvo pritvirtinti sunkūs svoriai. Kurį laiką jis treniravo argentiniečių futbolo dievuką Diego Maradoną, nusprendusį sugrįžti į didįjį sportą. Tiesa, visa tai baigėsi dar vienu dopingo skandalu.
Abu vėliau tapo asmeniniais Libijos vadovo Al-Saadi Ghaddafi sūnaus treneriais. „Benas taip pat tapo machinacijų auka“, – tuomet tvirtino D. Maradona.
Klausimas lieka atviras
„Sabotažas“, – virte virė B. Johnsono vadybininkas Larry Heidebrechtas 1988 metais Seule. B. Johnsonas kaskart suakmenėdavo, išgirdęs apie paslaptingą savo draugą dopingo kontrolės kambaryje, o labiausiai, kai išgirdo dviprasmišką A. Jacksono frazę: „Galbūt aš tai padariau, galbūt ne. Ką tai dabar keičia?“.
Sąmokslo teoretikai išpūtę akis šauktų, kad į alų per dvi valandas galima įberti visko.
Aišku tik viena – B. Johnsonas visų laikų nešvariausiame 100 m bėgimo finale buvo ne vienintelis nusidėjėlis. 6 iš 8 finalo dalyvių vėliau buvo pripažinti vartoję draudžiamas medžiagas.
C. Lewisas šiandien gali rėkti iš laimės – prieš Seulo olimpiadą JAV institucijos užmerkė akis į jo organizme rastas neleistinas medžiagas ir padarė išvadą, kad jos ten atsirado netyčia.
Net ir praėjus 30 metų nuo skandalingo bėgimo Seule klausimas lieka atviras – ar B. Johnsonas yra begėdis šelmis, ar vargšė auka – sudėta ant aukuro, nes leidosi pagaunama.
O galbūt tada, Seule, jį aplankė palengvėjimas? Kai treneris pabeldė į viešbučio duris, pasigirdo toks dialogas. „Tavo dopingo testas yra teigiamas“, – pasakė Ch. Francis. Nejudėdamas B. Johnsonas pažvelgė į jį ir tarė: „Taigi, pagaliau jie mane sučiupo?“
„Yra tik viena galimybė priversti Beną Johnsoną pralaimėti – priberti ko nors į gėrimą ir taip viską sugadinti. Taip, kaip Seule. Jie negalėjo manęs įveikti, todėl padarė tai, ką reikėjo, kad mane sustabdytų“, – neseniai vienam Šveicarų leidiniui kalbėjo B. Johnsonas.
56 metų skandalingasis lengvaatletis dabar Toronte treniruoja jaunuosius sprinteris ir gyvena savo pasaulyje. B. Johnsonas įsitikinęs savo tiesa. Ji viešam teismui iškabinta net ant jo „Mini Cooper“ automobilio, kurio numeris: BEN979.
