Šviesaus atminimo A. Laukaitį planuojama laidoti šį penktadienį Sidnėjuje (Australija), kur jis gyveno. Tokia buvo jo valia. Dar prieš keletą metų, viešėdamas Lietuvoje, Antanas sakė, kad amžinojo poislio norėtų atgulti savo gimtajame Leipalingyje, kur yra jo vardo muziejus, tačiau negali pasielgti ktaip – Sidnėjuje gyvena jo dukros Viki ir Regina, anūkai, čia palaidota buvusi žmona, šviesaus atminimo Valė.
Paskutiniąsias dienas A. Laukaitis praleido Sidnėjaus slaugos namuose. Blogai nesijautė, apie artėjančią mirtį negalvojo. Kalbėjo apie tai, jog jo sveikata jau neleidžia daugiau atvykti į Lietuvą. Kai liepos mėnesį kalbėjomės su A. Laukaičiu, jis daug teiravosi apie Leipalingio muziejų, kuriame yra ir jo stendas. Velionis karts nuo karto papildydavo muziejų savo naujais eksponatais.
Lietuva buvo didelis Antano džiaugsmas, ją stengdavosi aplankyti kasmet, tai jis padarė daugiau kaip 20 kartų. Turėjo be galo daug draugų, tačiau pats didžiausas – „Žalgirio“ draugijos prezidentas Vytas Nėnius, su kuriuo susipažinta dar 1985 m. Nuo 1989 m. A. Laukaitis tapo „Žalgirio“ draugijos atstovu Australijoje.
Nuoširdi A. Laukaičio draugystė siejo ir su Prezidentu Valdu Adamkumi. Kai pradėtos rengti Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, V. Adamkus būdavo Amerikos lietuvių sportinės delegacijos vadovas , o A. Laukaitis – Australijos.
V. Adamkus apie A. Laukaitį yra pasakęs: „Kai išgirstu Antano Laukaičio pavardę, man pirmiausiai kyla asociacijos su tolimąja Australija. Antanas Laukaitis ir Australijos lietuvių jaunimas neatskiriami, tai – tarsi sinonimas. Jis tapo ne tik sporto žmonių, bet ir visos Lietuvos bičiuliu iš Australijos. Kengūrų šalyje tarp lietuvių jis žinomas kaip labai veiklus žmogus, kurio pilna visur. Daugiausia A. Laukaičio pastangų dėka tarp Australijos lietuvių sportas tapo viena reikšmingiausių sričių. Jis vadovavo kelioms jų išvykoms į Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, Australiją suartino su Lietuva, o Lietuvą – su Australija, tapo dideliu lietuvybės puoselėtoju“.
Kaip teigė buvęs ilgametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas, A. Laukaitis – vienas tų išeivijoje gyvenančių lietuvių, kuris niekada neatsisakė padėti. Visus vienodai atlapaširdiškai priimdavo ir broliškai bendraudavo – ar atvažiuodavo Lietuvos Prezidentas, ar paprastas lietuvis, kurio jis galbūt niekada nebuvo matęs savo gyvenime.
Per 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes A.Laukaitis buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atašė, jam per visus ketverius olimpinio ciklo metus netrūko darbo. Kaip pats vaizdžiai išsireiškė, per tuos rūpesčius pražilo ir visa jo galva, tačiau tomis pareigomis jis labai didžiavosi, patikėtą darbą atliko labai kruopščiai ir su didele meile. Vienas iš štabų netgi buvo įkurtas jo namuose, netgi naktimis kaito telefonas.
Sidnėjaus olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė likus pusmečiui iki olimpinių žaidynių ji su savo treneriu pirmą kartą nuvyko į Sidnėjų Tikrai nesitikėjo, kad juos globojęs A. Laukaitis taps jų geriausiu draugu, o jo namai – mūsų sportininkų namais, klubu, kuriuose visada laukdavo svetingo šeimininko paruošti pusryčiai, pietūs, vakarienė.
„Sidnėjus man buvo labai laimingas, už tai nuoširdžiai norėčiau padėkoti ir Antanui, kurio indėlis į mano aukso medalį yra labai svarbus“, – sako olimpinė čempionė. Po olimpinių žaidynių A.Laukaičio namuose ant sienų ir durų liko daug prasmingų mūsų olimpiečių palinkėjimų dosniam šeimininkui – tai didžiulė padėka už įdėtą triūsą ir pastangas, kad mūsų sportininkams tolimojoje Australijoje nieko netrūktų, kad tiktai jie pelnytų kuo daugiau medalių.
Kai D. Gudzinevičūtė laimėjo olimpinį aukso medalį, po kelių dienų aplankė ir Antaną, kuris organizavo didelį olimpinės čempionės pagerbimą.
Antantas Laukaitis gimė 1926 m sausio 10 d. Leipalingyje, Seinų apskrityje. Krepšininkas, sporto organizatorius, žurnalistas. 1943 m. baigė Kauno 4-ąją gimnaziją, 1970 m. – Australijos pašto iinstitutą. Gimnazijoje žaidė krepšinį ir stalo tenisą.
Baigiantis II pasauliniam karui, pasitraukė į Vokietiją. Vėliau atvykęs į Australiją, tuoj pat įsitraukė į lietuvišką ir sportinę veiklą. Nuo 1950 m. (I Australijos lietuvių sporto šventės) iki 1960 m. žaidė krepšinį ir stalo tenisą žaidė Sidnėjaus „Kovo“ klube. 1952 m. ir 1953 m. buvo Australijos lietuvių krepšinio rinktinės žaidėjas. Sidnėjaus lietuvių SK „Kovas“ pirmininkas (1954-1955 m., 1964-1966 m.), Garbės narys (nuo 1970 m.).
Australijos lietuvių fizinio auklėjimo sąjungos (ALFAS) pirmininkas (nuo 1953 m. su pertraukomis 10 m.). Amerikos lietuvių dienraščio „Draugas“ Čikagoje ir „Dirvos Klivlande“ (Clevelend) atstovas ir korespondentas Australijoje (nuo 1955m.).
Kaip spaudos atstovas dalyvavo šeiose olimpinėse žaidynėse: 1956 m. – Melburne, 1960 m. – Romoje, 1972 m. – Miunchene, 1976 m. – Monrealyje, 2004 m. – Atėnuose, o 2000 m. Sidnėjuje buvo Lietuvos olimpinis atašė. Vadovavo Australijos lietuvių sportininkų išvykoms: 1978 m. – į Torontą, 1983 m. – į Čikagą, 1991, 1995 ir 1998 m. – į Lietuvą, 2005 m. buvo išvykos atstovas Lietuvai.
Apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5 laipsnio ordinu (2001m.), KKSD 2 laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“ (2003m.), KKSD 1 laipsnio ordinu su grandine „Už nuopelnus Lietuvos sportui (2005 m.), LTOK Charta Solemnis, Pro Meritis Olimpicis (2006 m.) ir Garbes ženklu (2009 m.), IOC prezidento J. A. Samarancho speciali dovana ir raštu (2000 m.).
Antanas Laukaitis (1926 m. sausio 10 d. – 2014 m. lapkričio 5 d.)
Prisijunk prie tūkstančių sporto mėgėjų bendruomenės – tapk DELFI Sporto draugu „Facebook“, sužinok šviežiausias naujienas iš sporto arenų, dalinkis įžvalgomis ir komentarais!
