Lemiamai kovai ruošėsi gatvėje
7 pergalės per 8 susitikimus – tokiu grafiku Austrijoje žengusios lietuvės suklupo tik kartą. Pusfinalyje praėjusių metų Europos jaunių (iki 18 metų) ir šio sezono pasaulio jaunimo (iki 19 metų) čempionės nusileido Katarzynos Kociolek bei Jagodos Gruszczynskos duetui iš Lenkijos rezultatu 0:2 (18:21, 18:21).
Tačiau 17-metės Lietuvos tinklininkės, tarp 24-ių čempionate dalyvavusių komandų turėjusios vos 13-ą reitingą, rankų nenuleido ir atsigriebė rungtynėse dėl trečiosios vietos, po įtemptos trijų setų kovos pranokusios ruses Kseniją Dabižą ir Anną Gorbunovą 2:1 (21:16, 15:21, 15:12).
„Apie medalius svajojome tik patylomis, kadangi pagrindinis mūsų tikslas buvo patekti į geriausių šešetą ir pelnyti vietą kitų metų pasaulio jaunimo čempionate. Vis dėlto labai norėjome žaisti finale. Deja, pusfinalyje žaidėme prastai, nesilaikėme trenerių paruošto plano. Bet labai džiaugiamės ir bronza, nes užimti ketvirtą vietą ir likti be nieko būtų baisiausia“, – grįžusi į tėvynę, įspūdžiais dalinosi I. Dumbauskaitė.
Tuščiomis lietuvės neliko, nors lemiamiems mačams joms teko ruoštis labai neįprastai. Sekmadienio rytą iš viešbučio į paplūdimio tinklinio aikštyną sportininkes turėjęs nuvežti organizatorių autobusiukas gerokai vėlavo, todėl tinklininkės apšilimą turėjo atlikti tiesiog gatvėje, kur laukė transporto.
Skausmas išspaudė ašaras
Vis dėlto improvizuotas apšilimas prie viešbučio lietuvėms buvo kur kas menkesnė bėda nei M. Povilaitytės nugarą surakinę nugaros skausmai.
Juos Vilniuje gyvenanti tytuvėniškė pajuto likus savaitei iki kelionės į Austriją. Sportininkę apžiūrėję gydytojai diagnozavo stiprų nugaros raumens patempimą ir nurodė ilsėtis, bet pasitarusi su savo treneriais Mariumi Vasiliausku ir Tadu Donėla tinklininkė nutarė medikų rekomendacijų nepaisyti.
„Supratome, kad turime galimybę kovoti dėl medalių, kurios nesinorėjo praleisti, bet į Austriją važiavome net nežinodami, ar galėsime žaisti visa jėga“, – prisiminė M. Vasiliauskas, kuris yra ir Lietuvos tinklinio federacijos (LTF) prezidentas.
Varžybų metu M. Povilaitytei nugarą įsiskaudėjo taip, kad po laimėto ketvirtfinalio mačo treneriai ją rado sėdinčią ant žemės ir verkiančią.
„Net nebepajėgiau atsikelti“, – pasakojo jaunoji tinklininkė. – Tačiau paskui gavau vaistų, nugarą išmasažavo, ir žaidžiau toliau“.
Užsitarnavo varžovių pagarbą
Po pirmenybių ir ji, ir I. Dumbauskaitė sulaukė trenerių pagyrų už kovingumą bei drąsą. Lietuvos atstoves taip pat įvertino žiūrovai, kurių palaikymą tinklininkės teigė jautusios beveik visų varžybų metu, bei pro pirštus į šviesiaplaukių lietuvaičių porą nebegalinčios žiūrėti konkurentės.
„Dabar visos varžovės žino mus, žino mūsų laimėjimus. Nebesistengiame kaip tos pilkos pelytės tyliai sėdėti kažkur gale“, – šypsojosi I. Dumbauskaitė.
„Rusijos treneriams nuo mūsų turbūt jau alergija“, – pridūrė M. Vasiliauskas, kurio auklėtinės pajėgiausią Rusijos tinklininkių porą – K. Dabižą ir A. Gorbunovą – šiemet įveikė jau tris kartus.
Tačiau sutvarkusios visų reikalų šiame sezone lietuvės dar nesijaučia. Jau trečiadienį jos išvyks į Rytų Europos suaugusiųjų čempionatą Kaliningrade, kuriame dalyvaus 8 valstybių atstovai, o sezoną užbaigs pasaulio taurės etapu Suomijoje.
„Prieš sezoną galvojau, kad būtų neblogai šiemet laimėti tris medalius. Taigi, dar vieną apdovanojimą esame skolingi“, – atsipalaiduoti nė neketino M. Vasiliauskas.