Stulbinantis nenuoseklumas
Trečiadienį Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė žinia apie buvusio Europos bokso jaunimo čempiono ir jaunimo olimpinių žaidynių prizininko Maksimo Galiničiovo žūtį dalyvaujant kariniuose veiksmuose Luhansko regione.
Anapilin mūšio lauke iškeliavęs perspektyvus sportininkas turėtų būti neblogai žinomas Lietuvos bokso bendruomenei, kadangi yra dalyvavęs Vilniuje kasmet vykstančiame Dano Pozniako tarptautiniame turnyre.
Pasak buvusios pasaulio ir Europos čempionės, olimpinės prizininkės Olgos Saladuchos, nuo Rusijos invazijos pradžios gyvybės neteko jau daugiau nei 250 Ukrainos sportininkų ir trenerių.
39-erių buvusi trišuolininkė nuo 2019 metų yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė.
Trečiadienį ji nuotoliniu būdu dalyvavo Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos posėdyje, kuriame vėl svarstyta Lietuvos pozicija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams sporte.
Pirmiausia – dėl Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) svyravimų, kuriuos O. Saladucha vadina „stulbinančiai nenuosekliais“.
„Jeigu IOC nėra pajėgus apginti olimpinio judėjimo, tai turi padaryti vyriausybės“, – pabrėžė Rados atstovė.
Vyriausybiniu lygmeniu Lietuva ne kartą pasisakė už tai, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų nei 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, nei bet kuriose kitose tarptautinėse sporto varžybose.
Vis dėlto norai dažnai nesutampa su tikrove, ir dviprasmiška situacija sporto pasaulyje verčia nuo deklaracijų pereiti prie konkretesnių žingsnių.
Lozanos žodžio laukiama kitą savaitę
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė trečiadienio posėdyje dalinosi „negera nuojauta“, jog šį mėnesį vartus agresorių atstovams vėl atvėrusio fechtavimo pėdomis netrukus gali pasekti „dar viena ar kita“ tarptautinė federacija.
D. Gudzinevičiūtė ragina Lietuvos federacijas ir pavienius sportininkus šiuo klausimu aktyviai spausti savo „viršininkus“ Šveicarijoje ar kitur įsikūrusiose tarptautinių federacijų būstinėse.
Nors pati pripažįsta, kad net visos Europos – ką jau kalbėti apie vieną Lietuvą – balsas pasaulio mastu gali paskęsti tyruose. Arba Rusijos rėmėjų keliamame triukšme.
Bet D. Gudzinevičiūtė nedetalizavo, kaip ketina pati spausti savo vadovybę prieš kovo 28-30 dienomis laukiantį IOC vykdančiosios valdybos posėdį – tik paminėjo, jog ji šiam organui nepriklauso.
Tikimasi, jog mėnesio pabaigoje IOC bent kiek aiškiau suformuluos savo poziciją dėl agresorių atstovų dalyvavimo Paryžiaus žaidynėse, kuri kol kas teskamba kaip rekomendacija „svarstyti galimybes leisti Rusijos ir Baltarusijos atletams startuoti kaip neutraliems sportininkams“.
Kaip bus iš tiesų, neaišku, ir ši nežinia slegia lietuvius, norinčius iš anksto pasiruošti visiems galimiems scenarijams.
Nacionalinių federacijų atstovų žvilgsniai krypsta į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM).
„Noriu priminti ministerijai, kad pasideda olimpinės atrankos. Turėtume priimti vieningą sprendimą, kaip mes elgiamės tuo atveju, jei rusams ir baltarusiams bus leista dalyvauti.
Greičiausiai tokių sporto šakų bus, tad reikėtų bendros pozicijos – ar dalyvaujame ir mes, ar priimame morališkai teisingą sprendimą nedalyvauti“, – rūpinosi 72 sporto šakas vienijančios Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Darius Šaluga, kuris yra ir boikotuoti visas agresorių kvapeliu atsiduodančias tarptautines varžybas pasiryžusios Lietuvos bokso federacijos vadovas.
Galimi kuriozai
Pasirinkimas nėra toks paprastas kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Mat, pavyzdžiui, tenise patys ukrainiečiai iki šiol žaidžia su neutralų statusą įgavusiais rusais ir baltarusiais.
Tik neseniai Ukrainos olimpinis komitetas bei jaunimo ir sporto ministerija prakalbo apie vidines sankcijas šios šalies tenisininkams, kurie žengs į vieną aikštę su varžovais iš Ukrainą užpuolusių valstybių.
„Visi palaikome Ukrainą, bet matome, kaip jie patys varžosi su rusais. Gal po mačo nepaspaudžia rankos, bet vis tiek – žinau, kad federacijos sunerimusios, kas bus, jei palaikydami ukrainiečius mes liksime namuose, o jie patys dalyvaus“, – teigė ŠMSM pavaldžios Nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas.
Kita abejonė kyla dėl permainingos IOC laikysenos.
Praėjusios Tokijo vasaros olimpinės žaidynės parodė, kaip greitai keičiasi nuomonės Lozanoje.
Olimpinių 2020-ųjų pradžioje pratrūkus COVID-19 pandemijai, IOC su žaidynių šeimininkais japonais ilgai demonstravo ryžtą žūtbūt laikytis suplanuoto grafiko – net kai imta vieną po kito atšaukinėti atrankos turnyrus. Galiausiai sprendimas atidėti olimpiadą priimtas likus keturiems mėnesiams iki numatytos jos pradžios.
„Jei mes dabar praleistume atrankos varžybas, daugiau nebeturėtume galimybių ten patekti. Bet gali nutikti ir taip, jog finišo tiesiojoje IOC nuspręs vis dėlto nepriimti į Paryžių rusų ir baltarusių“, – svarstė D. Šaluga.
Dar 7 sporto šakas jungiančios Nacionalinės sporto federacijų asociacijos direktorius Edis Urbanavičius atkreipė dėmesį, jog lietuviams gresia nevienodos sąlygos tarpusavio konkurencijos aspektu.
„Jeigu bendrai nutarsime nedalyvauti ten, kur bus rusų ir baltarusių, tuomet akivaizdu, kad skirtingoms sporto šakoms susidarys skirtingos sąlygos: vieni galės dalyvauti, kiti – ne.
Turime susitarti, kaip finansuosime ir apskritai vertinsime tas sporto šakas, kurios prisiims atsakomybę ir nedalyvaus, kad jos dar labiau nenukentėtų dėl savo principinės pozicijos. Šioje vietoje kviesčiau ilgai nedelsti, kad federacijos nepakliūtų į neapibrėžtas situacijas ir nenukentėtų tiek moraliniu, tiek finansiniu atžvilgiu“, – samprotavo E. Urbanavičius, pasigedęs ir aktyvesnių valstybės institucijų veiksmų apribojant nepageidaujamų sportininkų iš agresorių šalių galimybes patekti į Lietuvą.
Ukrainiečiai kuria juoduosius sąrašus
Tartis ŠMSM sutinka – viceministras Linas Obcarskas pranešė, kad susitikimas su šalies sporto organizacijomis planuojamas balandžio 6 d.
„Lauksime, kokie bus IOC vykdančiosios valdybos sprendimai. Iki to laiko turėsime žymiai daugiau informacijos iš tarptautinių partnerių. Tokius susitikimus rengsime ir dabar, ir ateityje“, – sakė L. Obcarskas.
„Ministerija turi imtis lyderystės ir suburti visas suinteresuotas puses. Manau, kad mes šiuo klausimu būsime vieningi, dėsime visas pastangas, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nebūtų olimpinėse žaidynėse“, – apibendrino Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Virgilijus Alekna.
Bet į klausimą, ar nepavykus to pasiekti olimpinėse žaidynėse būtų Lietuva, „suinteresuotoms pusėms“ dar reikės atsakyti.
Beje, apsidrausdama atsarginius scenarijus jau kuria ir Ukraina.
O. Saladucha trečiadienį informavo apie Radoje sudarytą darbo grupę, rengiančią Rusijos ir Baltarusijos sportininkų, kuriems sankcijos turėtų būti taikomos asmeniškai, juoduosius sąrašus.
Anot jos, dabar jau išskirtos 55 pavardės.
„Norime, kad šį mechanizmą perimtų kitos šalys, visų pirma, Prancūzija. Tai leistų išvalyti sporto pasaulį bent jau nuo tų, kurie atvirai remia Vladimirą Putiną ir jo režimą. O tokių, deja, yra nemažai. Blogiausiu atveju, tokie sportininkai negautų vizų ir negalėtų atvykti į Paryžių“, – dar vieną priemonę siūlė ukrainietė.
Primename, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024-ųjų liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
