Vedžioja už nosies?
Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidento rinkimuose dalyvausiantis buvęs pasaulio čempionas į Lietuvą atvyko tikėdamasis išsiaiškinti, kam savo balsą rugpjūtį vyksiančiame kongrese atiduos LŠF.
Tačiau šeštadienį G. Kasparovui teks išskristi nieko nepešus – savo kortų atversti vengiančiam A. Černovui padėjo išsisukti gudri machinacija.
Nors šachmatų genijaus jis taip ir nepakvietė apsilankyti federacijoje bei pasikalbėti akis į akį, penktadienį LŠF vadovas vis dėlto ryžosi sėsti prie bendro stalo su ilgamečio FIDE prezidento Kirsano Iliumžinovo konkurentu.
Seime surengtame atvirame parlamentarų bei šalies sporto organizacijų atstovų susitikime su G. Kasparovu nuskambėjo ir klausimai apie Lietuvos poziciją FIDE rinkimuose.
Tačiau kelių Seimo narių remiamas prie sienos A. Černovas nesutriko, nes iš anksto buvo pasiruošęs patogų kelią atsitraukti.
Diena anksčiau LŠF išplatino pranešimą, kad dėl kandidatūrų į FIDE prezidentus apsispręs federacijos visuotinis susirinkimas.
„Nelaikau savęs šachmatų specialistu, nes federacijai vadovauju tik dvejus metus. Todėl niekada sprendimų nepriimu vienasmeniškai, įsiklausau į kolegų nuomonę. Įvykių neskubinsime, galiu tik pažadėti, kad sprendimai bus priimti vadovaujantis demokratine dvasia“, – aiškino A. Černovas.
Bet visuotiniam susirinkimui pasirinkta data iškart sukėlė abejonių dėl anonsuojamos „demokratinės dvasios“. LŠF nariai rinksis liepos pabaigoje, iki Trumsėje (Norvegija) vyksiančio FIDE kongreso likus tik kelioms savaitėms. Kurį kandidatą benutartų palaikyti Lietuvos šachmatų atstovai, išrinkti specialaus delegato, turinčio įgaliojimus balsuoti FIDE rinkimuose, jie nebegalės, nes tai būtina padaryti iki birželio vidurio.
Tai reikštų, jog biuletenį į urną Trumsėje mes LŠF vadovas, mat FIDE rinkimų reglamentas išimtinę teisę balsuoti kongrese suteikia nacionalinių federacijų prezidentams arba iš anksto rašytinius įgaliojimus pateikusiems delegatams. FIDE prezidentas bus renkamas slaptu balsavimu, todėl LŠF nariams beliks pasikliauti A. Černovo žodžiu.
G. Kasparovas – įtarus
DELFI paprašytas paaiškinti, kodėl LŠF narius nutarta sukviesti liepos pabaigoje, A. Černovas neslėpė į FIDE kongresą norintis keliauti pats.
„Mes manome, kad apsispręsti, už ką balsuoti, geriausia tada, kai abiejų pretendentų rinkiminės kampanijos finišuos. Tada bus daugiau objektyvumo ir situacija bus ne tokia įtempta. O delegato klausimas net nekeliamas: turi važiuoti žmogus, kuriuo pasitikima, nes balsavimas – slaptas. Aš pasitikiu savo kolegomis, jie kol kas pasitiki manimi, todėl ir išrinko prezidentu. Esu pakankamai objektyvus žmogus: kaip jie balsuos, taip balsuosiu ir aš. Jei taip bus nuspręsta – kad ir už G. Kasparovą“, – dėstė LŠF prezidentas.
Tačiau paties legendinio šachmatininko A. Černovo argumentai nenuramino. Per susitikimą Seime G. Kasparovas nedviprasmiškai užsiminė nuogąstaujantis dėl LŠF vadovo nešališkumo.
„Gerbiu jūsų sprendimą, bet jis neturi virsti parodija. Jei visi Lietuvos šachmatininkai apsispręs bendrai, svarbu parinkti ir tinkamą delegatą tai valiai išreikšti“, – įgėlė 51-erių karjerą jau baigęs didmeistris iš Rusijos.
„Nesuprantu, kodėl jūs manote, kad balsuosiu kitaip nei nuspręs mano kolegos“, – replikavo A. Černovas.
Veiksmai – iškalbingesni už žodžius
Vis dėlto už kolegų nugarų besislapstantis LŠF prezidentas vienasmeniškų sprendimų anaiptol nesibodi.
DELFI žiniomis, visuotinio susirinkimo data buvo paskelbta net neapsvarsčius šio klausimo federacijos tarybos posėdyje.
Šachmatų pasaulio užkulisius gerai išmanančių šaltinių teigimu, A. Černovas kur kas palankesnis dabartiniam FIDE prezidentui K. Iliumžinovui, o ne nuversti 19 metų šachmatams vadovaujantį Kalmukijos (Rusija) milijonierių pasiryžusiam G. Kasparovui.
Prieš tris savaites DELFI jau rašė, jog pastarojo patikėtiniai net kelis mėnesius bergždžiai mėgino suderinti su A. Černovu šachmatų garsenybės vizito Vilniuje detales. Viešai komentuoti FIDE prezidento rinkimų klausimą LŠF vadovas tuomet taip pat atsisakė, pasiteisinęs, jog dar nėra apsisprendęs.
Penktadienį pasiteiravus, už kurį kandidatą pasisakys LŠF visuotiniame susirinkime, A. Černovas buvo neką kalbesnis.
„Mano asmeninė pozicija sutaps su kolektyvo sprendimu. Šachmatai man – ne sportas, ne politika ir ne karjera. Aš atėjau ten padėti. Ir jokiu būdu aš nežaidžiu jokių savo žaidimų“, – tikino „Snoro“ banke ir jo antrinėse bendrovėse praeityje dirbęs finansininkas, kuris teigė nesantis iki galo patenkintas ir dabartine FIDE veikla.
Siūlo lygiuotis į estus
Penktadienio susitikime su Seimo nariais G. Kasparovas pristatė rinkiminę programą ir aštriai kritikavo savo konkurentą K. Iliumžinovą, kuriam prikišo ne tik priklausomybę nuo Kremliaus, bet ir panašius darbo metodus.
Buvęs pasaulio čempionas pergalės rinkimuose atveju žadėjo gerokai padidinti FIDE biudžetą ir kartu sumažinti nacionalinėms federacijoms tenkančią įmokų naštą.
„Nesuvokiama, kaip tokia didžiulė tarptautinė federacija neturi nė vieno normalaus nuolatinio rėmėjo. Aišku, iš kitos pusės, o kas norėtų leisti pinigus tokiai neaiškiai ir neskaidriai struktūrai, veikiančiai panašiais principais kaip šių dienų Rusijos valdžia.
Dabar FIDE pinigų skirstymo sistema labai keista: pavyzdžiui, Kataras, kuris ir taip be galo turtingas, pinigų iš FIDE gauna, o daugybę didmeistrių turintys Filipinai ar Bangladešas – nieko. Būtina iš esmės pakeisti sistemą“, – teigė kandidatas, ketinantis į FIDE privilioti stambiausias tarptautines kompanijas.
Tiesa, žadėti aukso lietaus Lietuvai G. Kasparovas neskubėjo. Pasak jo, lietuviams reikėtų imti pavyzdį iš Estijos, kur, padedant planetos čempiono vardo paramos fondui, šachmatai įtraukti jau į trijų dešimčių mokyklų ugdymo programas.
„Mano vaidmuo – pagalbininko, už jus jūsų darbų aš neatliksiu. Vien nuo to, kad kartais aplankysiu Lietuvą, niekas nepasikeis. Mano fondas padeda tiems, kurie iš tiesų nori eiti į priekį, pavyzdžiui, kaip aktyviai su verslu ir vyriausybe dirbantys estai“, – sakė G. Kasparovas.
Lietuvoje 1985-2000 metų pasaulio čempionas viešės iki šeštadienio.
