aA
Lietuvos rekordininkas Simas Bertašius rugsėjo 16 dieną baigė vasaros sezoną ir dabar pagrindinį dėmesį skiria magistro darbui. Didžiausias jo noras – sužinoti savo galimybių ribas 1500 m distancijoje.
Lietuvos rekordininkas: apie olimpinę svajonę, pasitikėjimą savimi ir nestandartinę distanciją
© DELFI / Andrius Ufartas

Vidutinių nuotolių bėgikas vilnietis Simas Bertašius šį sezoną nudžiugino trimis Lietuvos rekordais: žiemą Belgrade (Serbija) 1500 m nubėgo per 3 min. 42,06 sek., vasarą Vingio stadione vieną mylią įveikė per 3 min. 59,25 sek. ir pasiekė devintą šio sezono rezultatą pasaulyje (pagerino nuo 1957 m. legendiniam bėgikui Jonui Pipynei priklausiusį rekordą – 4 min. 4,6 sek.), o rugsėjo 11 d. Poznanėje per „Poznan Athletics Grand Prix“ varžybas 1500 m nuotolį – per 3 min. 38,01 sek.

Šis trenerio Juozapo Garalevičiaus auklėtinis šiemet Lietuvoje laimėjo visas pagrindines varžybas – tapo žiemos ir vasaros šalies pirmenybių čempionu, laimėjo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybas.

„Esu labai patenkintas šiemet pasiektais rezultatais ir iškovotais titulais. Ypač džiugina stabilumas. Tai, kad pavyko gerinti įvairius rekordus, parodo, jog kartu su treneriu dirbame teisingai. Kadangi nesu tarp tų, kurie turi garantuotą kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, džiaugiuosi, jog papildomus metus išnaudojau tikslingai. Manau, kad kitais metais bus galima tikėtis dar svaresnio rezultato 1500 m distancijoje“, – džiaugiasi Simas Bertašius.

– Kaip jaučiatės, kai tampate Lietuvos čempionu, pagerinate šalies rekordus? Ar titulai suteikia dar didesnės motyvacijos tobulėti, sulaukiate daug sveikinimų?

– Laimėti visada smagu, ypač Lietuvos čempionatus. Bet apetitas kyla bevalgant. Dabar dažniausia norisi ne tik laimėti, bet kartu pasiekti aukštą rezultatą. Didžiausia motyvacija šiandien – noras sužinoti, kur bėgant 1500 m distanciją yra mano ribos.

Lengvaatlečių bendruomenė ypač draugiška, iš jos sulaukiu didelio palaikymo, o ką jau kalbėti apie trenerį, šeimą ar artimiausius draugus. Jų palaikymą jaučiu visada, net ir tada, kai nepasiseka.

– Kas paskatino pirmą kartą bėgti Lietuvoje nepopuliarią vieną mylią? Norėjote pagerinti seniausią Lietuvos rekordą?

– Lietuvos lengvosios atletikos federacija mums suteikė galimybę per LLAF taurės varžybas bėgti nestandartines distancijas. Man pačiam buvo smagu, tam tikra atgaiva po dažniausiai bėgamo 1500 m nuotolio.

Norėčiau, kad kasmet Lietuvoje vyktų bent vienos varžybos stadione ir čia būtų varžomasi nestandartinėse rungtyse: 300 m, 600 m, 1000 m, vienos mylios, 2000 m. Užsienyje tokie bėgimai populiarūs, manau, prigytų ir pas mus.

– Dabar jums priklauso trys Lietuvos rekordai. Kurį labiausiai vertinate?

– Visų šių rungčių rezultatai sumuojami į mano olimpinį reitingą, todėl jų svarba ganėtinai panaši. Žinoma, pati mieliausia – 1500 m bėgimo rungtis stadione, todėl ir šio nuotolio rekordas suteikia geriausių emocijų.

– Į Tokijo olimpines žaidynes tikitės patekti pagal reitingą ar įvykdęs olimpinį normatyvą?

– Olimpinis normatyvas – 3 min. 36 sek. Iki jo trūksta vos poros sekundžių. Labai norėčiau parodyti tokį rezultatą ir ramiai laukti žaidynių. Bet jei to padaryti kitą vasarą nepavyks, iki pabaigos kovosiu dėl vietos žaidynėse pagal reitingą. Į Tokiją pateks 45 bėgikai, o aš kol kas esu 36-as.

– Ar 2018 m. Europos čempionate Berlyne užimta šešta vieta tarp 1500 m distancijos bėgikų – kol kas pati svariausia jūsų karjeroje? Kaip ją vertinate, kiek sau parašytumėte už debiutą tokio rango varžybose?

– Taip, šešta vieta Europos čempionate – man kol kas pati svarbiausia. Tai buvo mano debiutas tarptautinėje arenoje. Jis man atvėrė daug kelių ir leido patikėti, kad bėgimo takelyje galiu nuveikti kažką reikšmingo.

Parašyčiau devynis balus. Viskas buvo tikrai gerai, bet dešimt galėčiau rašyti tik tada, jeigu būtų iškovotas medalis.

– Didelį dėmesį skiriate ne tik bėgimui, bet ir studijoms: Mykolo Romerio universitete baigėte viešosios politikos ir vadybos bakalauro studijas, o dabar tame pačiame Viešojo valdymo fakultete pasirinkote tarptautinės politikos ir ekonomikos studijų programos magistrantūros studijas. Ar sunku gerai mokytis ir svariai rungtyniauti? Ar jau baigėte rašyti magistro darbą?

– Magistro baigiamojo darbo rašymą atidėliojau iki šiol, bet tikriausiai šį rudenį reikės prie jo prisėsti. Derinti mokslus ir sportą nebuvo sunku. Manau, skirtingos veiklos gali padėti viena kitai, o pernelyg didelis susitelkimas tik į vieną sritį gali pakenkti, psichologiškai slėgti.

– Į Vilnių atvažiavote iš Raseinių rajono Pabalčių kaimo. Ar palaikote ryšius su savo pirmuoju treneriu Eugenijumi Petroku ir mokykla? Ar jūsų treneris, jus pamatęs per rajono lengvosios atletikos pirmenybes ir pakvietęs lankyti treniruotes, atvažiuoja pasižiūrėti, kaip dabar sekasi varžytis?

– Artimai bendrauju ir su savo kūno kultūros mokytoju Sauliumi Radčenka, ir su treneriu E.Petroku. Šie žmonės mane atvedė į sporto pasaulį ir iki šių dienų rūpinasi bei domisi mano pasiekimais. Su E.Petroku dažnai susitinkame per įvairias varžybas. Dažnai ir susiskambiname, pasidalijame naujienomis.

– Lietuvoje neturite rimtų varžovų, treniruojatės praktiškai vienas. Geriausia paspirtis – varžybos užsienyje. Ar ten startų pakanka?

– Per treniruotes man kompaniją palaiko būrys kitų trenerio J.Garalevičiaus auklėtinių. Žinoma, esame skirtingo meistriškumo, bet treneris suplanuoja viską taip, kad vienas kitam padėtume ir būtume naudingi.

Nuo 2018 m. dirbu kartu su vadybininke Valentina Fediušina. Jos pastangomis galiu startuoti užsienyje ir ten bandyti siekti aukštų rezultatų. Startų tikrai pakanka, tik reikia tinkamai išnaudoti suteikiamas galimybes.

– Ar dažnai bėgimo takelyje tenka susitikti su tokio lygio bėgikais, kaip britas Piersas Copelandas, čekas Filipas Sasinekas, lenkai Marcinas Lewandowskis ir Adamas Kszczotas?

– Susitikti su tokiais stipriais bėgikais dažnai netenka. Žinoma, jei mano rezultatas ir toliau gerės, tokių progų turėsiu daugiau. Aš mėgstu varžytis – kuo varžovai stipresni, tuo labiau užsivedu ir jaučiuosi motyvuotas. Bėgant tokioje tituluotoje kompanijoje reikia būti atidžiam. Kadangi visų pajėgumas gana panašus, didelė distancijos dalis įveikiama bėgant grupėje.

Svarbiausia išvengti susistumdymų ir laiku sureaguoti į varžovų spurtą. Ir, aišku, negalima pralaimėti vien pažiūrėjus į starto protokolą ir pamačius garsias varžovų pavardes. Nereikia jaustis prastesniam nei kiti. Prie starto linijos visi būname lygūs.

– Kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, jūs kone pusę metų praleidote treniruočių stovyklose aukštikalnėse. Padirbėjote, žinoma, gerai, bet ar nerizikavote?

– Galima sakyti, mums pasisekė. Su treniruočių draugu Justinu Laurinaičiu įstrigome kalnuose ir galėjome niekieno netrukdomi treniruotis be rengtis vasaros sezonui. Gyvenome Slovakijoje, mažame Štrbske Pleso kalnų miestelyje Tatrų papėdėje. Karantino metu turistai čia nebeužsukdavo, todėl turėjome visiškai saugią erdvę treniruotėms. Žinoma, nuotaiką kiek numušė atšaukiamos varžybos, bet treniruočių eigos tai nesujaukė.

Esu dėkingas Lietuvos lengvosios atletikos federacijai, kuri visus tris mėnesius mumis nuolatos rūpinosi ir motyvavo nenuleisti rankų bei rengtis vasaros sezonui.

– Būtumėte labai, labai laimingas, jeigu 1500 m nuotolį įveiktumėte per…

– …per 3 min. 36 sek. – toks ir yra olimpinių žaidynių normatyvas. Bet tai tikrai nėra galutinė riba.

– Kol kas tai didžiausia jūsų gyvenimo svajonė?

– Nesu iš tų, kurie planuotų labai toli į priekį. Dabar pagrindinis tikslas toks ir yra – olimpinės žaidynės, o vėliau pažiūrėsim.

– Lietuvos bėgimo specialistai įžvelgia, kad galėtumėte tapti stipriu maratonininku. Ar nekyla noras kada nors pamėginti įveikti šį nuotolį?

– Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau tą tikrai padarysiu. Kol kas tiek aš, tiek treneris jaučiame, kad 1500 m distancijoje yra dar daug nenuveiktų darbų.

Treneris man – stabilumo garantas. Jis neleidžia blaškytis, moko susikoncentruoti į vieną tikslą.

– Spalio 31 d. jums sukaks 27-eri. Vidutinių nuotolių bėgikui tai, ko gero, pati branda.

– Atsimenu, kaip prieš kokius penkerius metus visiems sakydavau, kad vidutinių nuotolių bėgiko branda ateina tuomet, kai jis sulaukia 26–27 metų. Net nepajutau, kaip tas amžius ėmė ir atėjo. Tikiuosi, kad kartu su branda ateis ne tik stabilūs, bet ir nuolat kylantys rezultatai.

– Kas jums labiausiai padeda atsipalaiduoti po fiziškai sunkių treniruočių?

– Meluočiau, jei sakyčiau, kad mano treniruotės sunkios ir alinančios. Treneris ypač rūpinasi mūsų savijauta, neleidžia pervargti. Dirbame protingai.

Bet, žinoma, atitrūkti nuo sporto padeda filmai, serialai, knygos, susitikimai su draugais. Šį rudenį padės ir magistro baigiamojo darbo rašymas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Graikija perdavė olimpinę ugnį Pekino žaidynių organizatoriams (1)

Graikija antradienį per ceremoniją Atėnų stadione „Panathenaic“ perdavė olimpinę ugnį 2022...

Po pertraukos atnaujintame Lietuvos moterų regbio čempionate triumfavo kaunietės

Pirmą kartą nuo 2018 metų buvo surengtas Lietuvos moterų regbio septynetų čempionatas. Šalies...

Į pasaulio dviračių treko čempionatą – be sprinterių Krupeckaitės ir Marozaitės

Spalio 20-24 dienomis Rubė mieste (Prancūzija) vyksiančiame 118-ajame pasaulio dviračių treko...

Dukros pageidavimą išpildžiusiai olimpinei vicečempionei naujo automobilio reikės palaukti (19)

Pirmadienį iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ( LTOK ) būstinėje vykusių Tokijo olimpinių...

IFBB Lietuvos taurės varžybose – kova dėl geriausiųjų vardo ir bilieto į pasaulio čempionatą (21)

Savaitgalį Kėdainių arenoje vyko IFBB Lietuvos taurės varžybos, sportininkai varžėsi jaunimo,...

Top naujienos

Po 12 metų tylos Vilniuje – naujo prekybos centro atidarymas: žada 30-70 proc. žemesnes kainas (345)

Jau šį penktadienį Vilniuje, adresu Vytauto Pociūno g. 8, duris atvers didžiausias...

Galingas ciklonas užgrius visą Lietuvą: siautės ypač stiprus vėjas, nustebins šiluma (2)

Trečiadienio dieną per šalį praslinks šiltasis atmosferos frontas. Diena bus apniukusi, tik po...

Parodė, kaip atrodo lietuvių mėgstamiausias viešbutis Turkijoje: ekonominės atostogos atima žadą (77)

Kemeras – vienas populiariausių ir mylimiausių Turkijos kurortų. Vasaros sezono metu čia būna...

Trenerių mintys apie „autodafė“ Vilniuje išsiskyrė: mums patiems buvo netikėta, varžovams – tuo labiau (8)

Vilniaus „Rytas“ (1/1) pirmoje istorijoje komandų tarpusavio akistatoje 87:69 numušė FIBA...

Čempionų lyga: PSG kailį gelbėjo Messi dublis, Madride – „Liverpool“ triumfas (5)

Antradienį vakare sužaisti UEFA Čempionų lygos trečio turo 8-i susitikimai, kuriuose pelnyti net...

Latvių epidemiologas: padėtis Latvijoje – katastrofiška, greitosios nebeturi, kur pristatyti ligonių

Eksponentiškai augantis sergamumas COVID-19 liga ir didėjantis mirusių nuo jos skaičius pasėjo...

Dar viena šalis atšauks likusius koronaviruso apribojimus

Jei epidemiologinė situacija išliks stabili, Islandija planuoja lapkričio viduryje atšaukti visus...

Edmundas Jakilaitis | D+

Apie karybą: yra trys priežastys, dėl kurių moterų yra kariuomenėje, bet ne mūšio lauke

Naujausiame Edmundo Jakilaičio pokalbyje „Apie karybą“ su Vilniaus universiteto karo istoriku...

Tarptautiniame fronte „Rytas“ nukovė FIBA Čempionų lygos laimėtoją (130)

Antradienį Vilniaus „Rytas“ (1/1) pergalingai sugrįžo į ASG areną ir FIBA Čempionų lygos...

Remigijus Misiūnas | D+

1919 m. karo nustekentame Kaune apsilankė užsieniečių delegacija: meilės ryšiai su vietinėmis geruoju nesibaigė II dalis

1919 m., anot P. Tamašausko, daug iškentę atsikūrusios valstybės gyventojai užsienio misijas...