Lengvoji.lt kviečia susipažinti su Dovilės, Tomo bei Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidento Eimanto Skrabulio mintimis, keliamais tikslais ir kita svarbia informacija.

Intriguojantis pirmas kartas

22-ejų JAV studijuojančiam T. Keršuliui tai bus debiutinis pasaulio uždarų patalpų čempionatas, į kurį sportininkas pateko su trenksmu. Dar praėjusių metų vasarį jis ne tik beveik sekunde pagerino ankstesnį Lietuvos rekordą, bet ir įvykdė itin aukštą normatyvą, kai 400 m distanciją įveikė per 45,78 sek.

Šių varžybų normatyvai prilygsta olimpiniams, todėl šiuo keliu prasibrauti į čempionatą pavyko toli gražu ne kiekvienam.

Tačiau liepą patirta pėdos trauma Tomui sutrukdė ne tik sėkmingai užbaigti sezoną, bet ir pasiruošti šiai žiemai.

Šiemet bėgikas greičiausiai 400 m nuotolį įveikė per 47,30 sek., o traumos padarinius jaučia iki šiol.

„Buvo labai ilgas reabilitacijos procesas. Iš pradžių galvojau, kad jis užtruks ne ilgiau nei mėnesį, bet tęsėsi daug daugiau. Visą rudenį negalėjau visa jėga treniruotis ir teko minti dviratį arba bėgioti ant antigravitacijos bėgimo takelio. Iki dabar pėdą skaudą po varžybų ir sunkių treniruočių, bet tikiuosi, kad po truputį reikalai gerėja.

Pasiruošimas tikrai nebuvo toks geras, koks buvo porą praėjusių metų. Jis buvo daug trumpesnis dėl traumos, todėl negalėjau padaryti to, ko reikia, kad visavertiškai pasiruoščiau sezonui. Tai atspindi rezultatai. 400 m distancijos bėgikams paruošiamasis etapas yra labai svarbus, kadangi tada padedami pagrindai visiems metams, todėl to man dabar labiausiai trūksta“, – pasakojo greičio ir ištvermės trūkumą akcentavęs T. Keršulis.

Pernai Europos komandiniame čempionate debiutavęs ir Europos U23 čempionate 8-ą vietą užėmęs bėgikas žengs į dar neregėtas varžybas, tačiau nusiteikimas prieš startą – kovingas, o galimybė įgyti patirties startuojant su geriausiais pasaulyje – neeilinė.

„Aišku, norėčiau būti tokios formos, kokios buvau prieš metus (toks rezultatas leistų pretenduoti ir į finalą), bet bandau negalvoti apie tai. Žinau, kad tebeturiu didesnį potencialą ir reikia jį ištraukti. Manau, kad turiu šansą gerai pasirodyti pasaulio čempionate ir pagerinti savo sezono rezultatą, o tai man suteiktų pasitikėjimo prieš artėjantį vasaros sezoną. Esu nusiteikęs kovingai ir norėčiau patekti į pusfinalį. Labiausiai noriu atiduoti visas jėgas ir deramai atstovauti Lietuvai“, – tikslais dalinosi T. Keršulis.

Lietuvis prie starto linijos su dar 24 dalyviais stos penktadienį, 13 val. Sėkmės atveju, tą pačią dieną lauktų pusfinaliai (nuo 23.10 val.). Vyrų 400 m rungties finalas numatytas šeštadienį, 23.10 val.

Konkurencijos nebijanti rekordininkė

30-metė Lietuvos uždarų patalpų trišuolio rekordininkė (14,13 m) D. Kilty pasitinka jau antrąjį pasaulio uždarų patalpų čempionatą. Įdomu, jog Didžiojoje Britanijoje gyvenanti sportininkė ir vėl pateko į kone namuose vykstantį čempionatą, nes ir pirmasis 2018 metais buvo surengtas Birmingame. Prieš šešerius metus Dovilė užėmė 12-ą vietą, nušokusi 13,90 m.

Trišuolininkė prieš metus Europos uždarų patalpų čempionate iškovojo šeštą vietą (13,92 m). Šiemet varžybose Vokietijoje pavyko iškovoti antrą vietą (13,43 m), vėliau Panevėžyje susigrąžintas Lietuvos čempionės titulas (13,90 m).

Dovilė Kilty

„Nesijaučiu pervargusi nuo didelio varžybų krūvio. Pasiruošimo metu mes šokinėjome lauke, tai viduje truputį lengviau adaptuotis. Prieš čempionatą jaučiuosi patenkinamai, nes dar jaučiu, kad turiu padaryti keletą namų darbų.

Tikslas – deramai atstovauti savo šaliai pasaulio čempionate. Manau, kad pasiekti geriausių penketą būtų labai geras rezultatas. Nemanau, kad patirtis ankstesniame čempionate pravers, nes visos varžovės bus pasiruošusios ir dalyvavusios tokio lygio varžybose“, – prieš artėjantį startą kalbėjo Europos U23 čempionė.

Prieš mažiau nei dvi savaites Lietuvos čempionate triumfavusi D. Kilty turėjo viltį gauti kvietimą į Glazgą, todėl lemiamas pakilimas reitingų lentelės pozicijomis buvo sutiktas džiugiai.

Tarp šešiolikos stipriausių planetos trišuolininkių patekusi lietuvė dabar visas mintis yra sutelkusi į šį startą, todėl vasarą laukiantis Romos Europos čempionatas ir Paryžiaus olimpinės žaidynės – nukelti į antrą planą:

„Žinia apie dalyvavimą buvo kiek netikėta, todėl labai džiaugiausi, kad pavyko patekti. Tai rodo, kad esu panašaus lygio kaip ir mano varžovės. Šiuo metu mano mintys sukasi apie pasaulio uždarų patalpų čempionatą, o išvadas bus galima daryti po jo. Vasara bus man kaip kitas sezonas, dabar taip toli negalvoju. Džiaugiuosi patekimu į Glazgą, o dabar svarbu nenuklysti nuo ritmo ir plano.“

Į trišuolio sektorių Dovilė žengs sekmadienį, 12.18 val.

Netikėtas privalumas ir blizgančios akys

LLAF prezidentas E. Skrabulis akcentavo, jog šis pasaulio uždarų patalpų čempionatas netipiškas, todėl Lietuvos atstovų skaičius jame nestebina:

„Šis čempionatas yra netipiškas, nes pagrindinis mūsų geriausių lengvaatlečių dėmesys sutelktas į vasaros sezoną. Įdomūs metai dėl Europos čempionato, kuriame gali startuoti mūsų didelė komanda, o vėliau olimpinės žaidynės viską finalizuos.

Taip, mūsų nedidelis skaičius, bet reikia nepamiršti, jog Glazge nestartuoja sunkioji artilerija – ilgų metimų bei ištvermės atstovai, nes šių rungčių manieže nebūna. Neabejoju, jei kiti mūsų sportininkai būtų įtraukę šį čempionatą į savo planus, Lietuvai galėjo atstovauti 4–5 žmonės.“

Į pirmenybes buvo kviesta „World Athletics“ auksinį turą laimėjusi šuolininkė į aukštį Urtė Baikštytė, kuri negalės startuoti dėl traumos, o sekmadienį šalies rekordą (800 m – 2 min. 1,07 sek.) pagerinusi Gabija Galvydytė taip pat turėjo realią galimybę patekti į čempionatą per reitingų sistemą.

„Džiaugiamės dėl Tomo ir Dovilės, jiems tikrai nebus lengva, nes konkurencija bus didelė. Tegul mėgaujasi čempionatu, manau, kad Tomo atveju, verta čia iš JAV atvykti vien dėl patirties. Apskritai, jis yra talentingas jaunas sprinteris, kurį praėjusių metų vasarą persekiojo traumos, galbūt jos šiek tiek sutrukdė pasiruošti. Visgi, sportininko laukia krikštas, kuris leis pajausti geriausių pasaulio lengvaatlečių sukurtą atmosferą. Kiekvienas sportininkas važiuodamas į čempionatą pats sau išsikelia tikslus, linkime juos ir įgyvendinti.

Dovilė viena iš labiau patyrusių mūsų šuolininkių, kuri pasižymi stabiliais rezultatais. Jos akys sektoriuje blizga – ji veržiasi į kovą ir nebijo. Būtų labai smagu, jeigu jai pavyktų nustebinti pačiai save ir visus gerbėjus. Palinkėčiau jai asmeninio rekordo, nes greičiausiai tai reikštų patekimą į stipriausių aštuonetą. Jos akių blizgesys ir noras startuoti prie gerai susiklosčiusių aplinkybių gali pradžiuginti mus visus. Sektoriuje ji visa dega – tikimės, sugebės tą gerą energiją, ryžtą ir norą nukreipti teisinga linkme.“

Durys į šį čempionatą buvo itin siauros ne tik dėl aukštų normatyvų, bet ir riboto dalyvių skaičiaus rungtyse. Pavyzdžiui, daugiakovėse, šuolio su kartimi ir šuolio į aukštį rungtyse startuos vos po 12 dalyvių, o šuolio į tolį, trišuolio ir rutulio stūmimo disciplinose varžysis po 16 vyrų ir moterų. Pasak E. Skrabulio, tai bus kontrolinis startas prieš vasarą, kuriame lietuviai galės save išbandyti:

„Debiutuojantis sportininkas kartais turi privalumą prieš tuos, kurie jau žino, kas ten laukia. Tuos patyrusius ir anksčiau pasiekusius aukštų rezultatų, paradoksalu, bet dažnai slegia didesnė našta bei atsakomybė prieš gerbėjus. Kartais tai būna trukdis, o žmogaus psichologija sporte – labai svarbus dalykas.“

19-ame pasaulio uždarų patalpų čempionate lengvaatlečiai varžysis 13 rungčių, o žiūrovai manieže ir ekranuose išvys pasaulio rekordininkus Ryaną Crouserį (rutulio stūmimas), Gudafą Tsegay (3000 m), Armandą Duplantisą (šuolis su kartimi), Femke Bol (400 m), Karsteną Warholmą (400 m), Grantą Holloway (60 m barjerinis bėgimas), be to, pasaulio čempionus Noahą Lylesą (60 m), Jaroslavą Mahučik (šuolis į aukštį) bei daugelį kitų sportininkų.

Paskutinį tokių varžybų medalį Lietuvai penkiakovėje iškovojo Austra Skujytė, kuri 2012 metais Turkijoje džiaugėsi bronza. 2022 metais Serbijoje startavo Modesta Justė Morauskaitė (9-a vieta) ir Simas Bertašius (26-a vieta).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją