aA
Per 300 licencijuotų sportininkų vienijančios Lietuvos boulingo federacijos (LBF) ataskaitos ir rinkimų konferencijoje dar vienai kadencijai prezidentu išrinktas Laimontas Dinius.
Laimontas Dinius
Laimontas Dinius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Į naująją LBF valdybą konferencijos metu buvo išrinkti Robertas Samuilis, Žilvinas Perminas, Raimondas Narušis, Deimantas Kukuris ir Romualdas Skabickas. Valdybos pirmininku išrinktas R. Samuilis, o Ž. Perminas eis Lietuvos lygų komisaro pareigas.

LBF prezidentas L. Dinius, platesnei auditorijai žinomas kaip atlikėjas ir prodiuseris, TV laidų vedėjas ir buvęs Seimo narys, teigia, kad vis gerėjantys lietuvių rezultatai tartptautinėje arenoje leidžia tikėtis ir skambių pergalių.

„Visada galima padaryti daugiau, ir kitaip, – taip pirmąją savo kadenciją LBF prezidento pareigose apibūdino L. Dinius. – Laiko, deja, neatsuksi. Kalbant rimčiau, vertinčiau vidutiniškai, gal su pliusu. Kai kuriems iššūkiams išspręsti reikia daugiau laiko, kai kuriems – finansinių galimybių, dar kitiems – labiau konsoliduoto komandinio darbo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad beveik viskas daroma visuomeniniais pagrindais, judama į priekį.“

– Daug kam ši naujiena apie jūsų pareigas gali būti ir staigmena, nes boulingas, deja, nėra masinė ar labai populiari sporto šaka. Tad kodėl boulingas?

– Raktinis žodis čia yra „deja“. Kiekvienas hobis ar laisvalaikio užsiėmimas daugeliui būna susijęs su atsitiktinumo faktoriumi ar tuo, kas paprastai vadinama „užsikabinimu“ . Tik pradėjęs rimčiau domėtis ir žaisti boulingą supranti, koks tai sudėtingas, reikalaujantis susikaupimo ir pasiruošimo, atsakingas ir įdomus sportas.

Boulingas unikalus dar ir tuo, kad turi labai stiprų socialinio bendravimo kodą, galimybes. Pradedant moksleiviais ir baigiant senjorais. Neabejoju, kad susidomėjimo boulingu Lietuvoje dar laukia proveržis. Kaip nutiko Skandinavijos šalyse, Australijoje ar JAV. Tas proveržis bus dar stipresnis, kai (aš tuo neabejoju) boulingas taps olimpine sporto šaka. Iki to jau dabar trūko labai mažai, boulingas buvo vienas rimčiausių pretendentų papildyti 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių programą.

– Kokie, jūsų nuomone, yra pagrindiniai iššūkiai boulingo sportui Lietuvoje, kokius klausimus reikia spręsti pirmiausia?

– Sporto bazės, boulingo takelių skaičius, galimybės pritraukti kuo daugiau jaunimo ir valstybės požiūris bei parama. Pastarieji dalykai kol kas lygūs nuliui – valstybės dėmesio ir paramos nėra visiškai. Bet ką gali žinot, gal kada bus atkreiptas dėmesys ir į tai, kad šimtai aktyviai sportuojančių, tūkstančiai besidominčių verti kažkokio dėmesio?

Dar kartą norėčiau akcentuoti labai plačias socialines galimybes, kurias suteikia boulingas. Galima sportuoti šeimomis, nepriklausomai nuo amžiaus, ūgio ir pan. Reikėtų pasidomėti, tarkime, Suomijos ar Švedijos pavyzdžiais ir, tikėtina, tuo susidomėtų progresyviau mąstančios savivaldybės... Kol kas viskas laikosi ant asmeninių iniciatyvų ir entuziazmo.

– Galimybes žaisti boulingą tiesiogiai lemia vietų, kuriose galima sportuoti, skaičius. Kokia yra padėtis šioje srityje?

– Kol kas aktyviau ir tampriau federacija bendradarbiauja su „Apollo“ boulingo centrais Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, „Oaze“ – Kaune ir „Honolulu“ – Klaipėdoje. Klubai gana sėkmingai veikia ir Ukmergėje, Marijampolėje, Plungėje.

Sėkmingai ir protingai valdomiems boulingo centrams šiuo metu tam tikra prasme galėtų būti lyg renesanso metas, nes norinčių sportuoti ar turiningai praleisti laisvalaikį galėtų būti vis daugiau.

Vis dėlto stebėtina, kad tokie miestai kaip Panevėžys ar Alytus neturi boulingo centrų. Nekalbant jau apie aukštesnio meistriškumo komandas.

– Lietuvos boulingo žaidėjai pastaruoju metu pasižymėjo gerais pasirodymais įvairiuose Europos komerciniuose turnyruose, pusiau juokais kalbama, kad Aidas Daniūnas gali tapti pirmuoju lietuviu, sugebančiu pragyventi vien iš boulingo žaidimo. Kokias matote perspektyvas tarptautinėje arenoje?

– Tikrai džiugina, kad įvairiuose tarptautiniuose turnyruose, oficialiuose čempionatuose nuolat mirga lietuviškos pavardės. LBF vyrų rinktinei labai nedaug pritrūko iki sėkmingo finišo Europos čempionate ir teisės kovoti pasaulio čempionate. Asmeninėse varžybose gerai sekasi A. Daniūnui, Linui Sasnauskui, Kristijonui Sergejevui.

Lietuvai nuolat ir vis sėkmingiau atstovaujama Europos ir pasaulio senjorų čempionatuose, moterų, jaunių turnyruose. Reikia tikėtis, kad neilgai trukus Lietuvos sportininkai galės pasigirti ir pirmaisiais svariais laimėjimais – taurėmis ir medaliais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Rusijoje – tragiška tik peiliu besigynusio bokso čempiono ir meškos akistata (75)

Rusijos bokso čempionas Ilja Medvedevas stojo į svarbiausią savo kovą: atletas paguldytas į...

Tarp Lietuvos dviračių kroso čempionų – ir Europos orientavimosi sporto vicečempionė

Sekmadienį Vilniuje, Žirmūnų paplūdimyje, surengto Lietuvos dviračių kroso (CX) čempionato...

Į sostinę grįžusi tinklininkė Grudzinskaitė atvedė „SM Taurą-VTC“ į pirmąją pergalę

Savaitgalį buvo duotas startas TOP SPORT Lietuvos moterų tinklinio čempionatui. Pirmosiose sezono...

Nors laimėjo, bet į ringą lipo „ne tas“ Maslobojevas: buvau pamišusiomios akimis, delnai prakaitavo (34)

Po beveik dvejų metų į ringą grįžęs ir dar vieną pergalę „Glory“ turnyre iškovojęs...

Ultrabėgimo pasaulio rekordininkas: mano kuras yra šlamštmaistis (1)

Aleksandro Sorokino laimėjimai daro įspūdį net ir tiems, kurie sportu nesidomi. 40-metis...

Top naujienos

Ilgąjį savaitgalį planavo praleisti Egipte, bet tokio akibrokšto nesitikėjo: sumokėjo daug, o išskristi nebepavyks (144)

Suplanuotos „Delfi“ skaitytojo (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – „Delfi“) atostogos...

Naomi Kresge, Marthe Fourcade | D+

Koronavirusas smogė iš naujo – laukia sunki žiema prancūzų epidemiologas: 3-6 savaičių periodas bus viską lemiantis (1)

Neveikia restoranai ir kirpyklos. Ugdymas tik nuotoliniu būdu. Nuo aštuntos vakaro žmonės...

Baltijos šalių darbo rinkos koronaviruso metu – kas pakito ir kokių darbuotojų poreikis išaugo (7)

Vis lankstesnis darbo laikas, vis sunkiau rasti darbuotojų, vis dar nepakankamas darbdavių...

Sniego pilys | D+

XXI a. alfonsai: daug investuoja į savo išvaizdą ir moterų vidinio pasaulio supratimą, o tuomet – puola grobį (1)

„Aš sąžiningai pasakiau, kad noriu įsigyti šunį ir kad jis labai tiktų tam. Jis nusišypsojo...

Darbą Norvegijoje iškeitė į lietuvišką kaimą: čia atgaivintas tėčio pomėgis virto auksine verslo idėja (39)

Kol vieni skuba ieškoti laimės dideliuose miestuose, iš jų pabėgę Karolina ir Justinas Gruzdai...

Agnė Keizikienė | D+

Padėkite, esu nimfomanė: seksologė įvardijo, kaip atpažinti šį sutrikimą ir kaip su juo gyventi (1)

Knygose aprašyta nimfomanija , kai moteris negali kontroliuoti savo seksualinių troškimų,...

Po niūros JT ataskaitos – rūsti mokslininko prognozė: artėja nelaimė, bet galėsime tik staugti iš nevilties (201)

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentracija praeitais metais pasiekė naują...

Vilniuje įvyko papuošalų ir šampano degustacija: susirinko kviestinė publika (49)

Prekinis ženklas „Ginger Tail“, kviestinei publikai, pristatė naują juvelyrinių dirbinių...