Lietuvos asmeninio čempionato finalo varžybose kovos vyko 5 kategorijose: moterų (9 dalyvės), vyrų I diviziono (24), II diviziono (24), senjorų (12) ir jaunimo (6).
Išaugusį Lietuvos boulingo sportininkų meistriškumą Šiauliuose iliustravo ne tik aukšti rezultatai, bet ir daug dvikovų, kurių baigtis buvo neaiški iki paskutinio metimo. Keletas mačų baigėsi lygiosiomis, todėl laimėtojai paaiškėjo tik po papildomų metimų.
Dramatiškai pasibaigė vyrų I diviziono dvikova tarp vienų geriausių Lietuvos boulingo žaidėjų Pauliaus Bagdono ir Kęstučio Gudausko. Lemiamą partiją sužaidus lygiosiomis 211:211 papildomas metimas P. Bagdinui nepavyko (numušti 7 kėgliai), o K. Gudauskui kelią į pusfinalį atvėrė 9 taškų vertas metimas.
Pusfinalyje K. Gudauskas 2:0 (203:177, 201:177) įveikė Andrių Gasparavičių, o finale susitiko su finalo etape įspūdingai rungtyniavusi K. Sergejevu.
Pirmą partiją K. Sergejevas laimėjo gana lengvai 232:189, tačiau antroje vyko visiškai lygi kova. Kai jau atrodė, kad K. Sergejevas įrodė savo pranašumą ir antroje partijoje, būsimas čempionas 10-ame „freime“ netikėtai nenumušė vieno likusio kėglio ir suteikė galimybę varžovui išlyginti finalo rezultatą. Vis dėlto K. Gudauskas taip pat suklydo, po jo metimo takelyje liko sudėtinga „split“ figūra, kuri lėmė K. Sergejevo pergalę partijoje 208:192 ir visame finale 2:0.
Moterų finale dramatiškai ketvirtfinalyje iš kovos pasitraukė čempionės titulą gynusi Rūta Ryliškienė. Dvikovos su Leta Anužiene lemiamos partijos paskutiniu metimu R. Ryliškienei reikėjo numušti 8 kėglius, kad laimėtų, arba 7, kad būtų lygiosios. Tačiau pavyko numušti tik 6 kėglius ir pergalė rezultatu 171:170 bei kelialapis į pusfinalį atiteko L. Anužienei.
Pusfinalyje šią sportininkę netikėtai sustabdė sparčiai tobulėjanti kaunietė Kristina Rulytė, nugalėjusi patyrusią sportininkę rezultatu 2:0. Finale K. Rulytės laukė Daiva Perminienė, prieš tai įveikusi Laimą Spancernienę. K. Rulytė labai sėkmingai pradėjo finalą, laimėjo pirmą partiją 212:177, tačiau didesnė D. Perminienės patirtis padarė savo - antra partija laimėta 183:164, o lemiama trečia - 176:157.
Senjorų pusfinalio dvikovoje tarp Sergejaus Vasiljevo ir Lietuvos boulingo federacijos (LBF) prezidento Laimonto Diniaus lemiamai partijai pasibaigus lygiosiomis taip pat prireikė papildomo metimo. Atlikdamas jį L. Dinius numušė 9 kėglius, o S. Vasiljevas atliko „straiką“ ir žengė į finalą. Jame vis dėlto turėjo pripažinti Arvydo Musteikio pranašumą rezultatu 1:2.
II vyrų divizione labai sėkmingai pasirodė jaunis Rokas Rudžinskas, ketvirtfinalyje 3:0 įveikęs Vaidotą Krencių, pusfinalyje 2:1 - Algirdą Motiejūną 2:1, o finale tokiu pat rezultatu – Audrių Biliūną.
Jaunimo kategorijoje geriausiai sekėsi sparčiai tobulėjančiai vienai iš Lietuvos boulingo vilčių Laurynui Narušiui. Sunkioje ketvirtfinalio kovoje jis 3:1 nugalėjo Liviją Perminaitę, pusfinalyje 2:1 įveikė Domantą Čepulį, o finale tokiu pat rezultatu - R. Rudžinską.
Visi Lietuvos asmeninio čempionato prizininkai:
Moterys
1. Daiva Perminienė (Klaipėdos BK);
2. Kristina Rulytė (Kaunas, „Sportinio boulingo asociacija“);
3. Leta Anužienė (Klaipėdos BK).
Vyrų I divizionas
1. Kristijonas Sergejevas (Kaunas, „Straikas plius“);
2. Kęstutis Gudauskas (Kaunas, „Straikas plius“);
3. Andrius Gasparavičius (Vilnius, „Apolonas“).
Vyrų II divizionas
1. Rokas Rudžinskas (Vilnius, Žirmūnų BSK);
2. Audrius Biliūnas (Šiaulių BK);
3. Algirdas Motiejūnas (Vilnius, Žirmūnų BSK).
Senjorai
1. Arvydas Musteikis (Vilnius, „Apolonas“);
2. Sergejus Vasiljevas („Klaipėdos būrys“);
3. Laimontas Dinius (Šiaulių BK).
Jaunimas
1. Laurynas Narušis (Vilnius, „Apolonas“);
2. Rokas Rudžinskas (Vilnius, Žirmūnų BSK);
3. Domantas Čepulis (Druskininkai, „Spa Vilnius“).
Po asmeninio čempionato geriausios Lietuvos boulingo žaidėjos poilsiui laiko neturėjo. L. Anužienė, R. Ryliškienė, Daiva Selenienė Jolanta Kontvainienė ir Jūratė Palaimaitė išvyko į Austrijos sostinę Vieną, kurioje savaitgalį vyks Europos moterų čempionatas.
LBF prezidentas L. Dinius teigia, kad Lietuvos sportininkai, negaudami visiškai jokio valstybinio finansavimo, yra savo regiono lyderiai ir galvoja apie įvairius sporto šakos vystymo projektus.
„Boulingas – įdomus ir perspektyvus sportas ne tik todėl, kad anksčiau ar vėliau taps olimpine sporto šaka. Bet ir dėl savo perspektyvų socialiniam bendravimui ir užimtumui. Jis tinkamas visoms amžiaus grupėms – nuo moksleivių iki senjorų. Reikėtų pažymėti, kad, deja, šiomis galimybėmis Lietuvoje pasinaudojama menkai, o situacija lyginant su, tarkime, Skandinavija ar kitomis Europos šalimis yra nekokia“, - sakė Lietuvos boulingo federacijos (LBF) vadovas. - LBF yra viena iš nedaugelio gausių ir perspektyvių sporto federacijų Lietuvoje, nesulaukianti beveik jokios paramos, jokio finansinio ir kitokio palaikymo iš Lietuvos sporto organizacijų. Nepaisant to, Lietuvai yra atstovaujama vyrų, moterų, jaunių ir net senjorų Europos ir pasaulio čempionatuose, geriausi Lietuvos sportininkai gina šalies garbę Europos čempionų taurės ir kitose prestižinėse varžybose. Taigi, nepaisant to, kad LBF praktiškai verčiasi tik savo jėgomis ir narių entuziazmu, vis gerėjantis sportininkų lygis ir rezultatai džiugina.“
LBF prezidentas teigė galintis didžiuotis, kad Lietuvos komandų čempionatas vyksta net 3 divizionuose, reguliariame sezone iš viso kovoja 40 komandų. Tačiau nerimą kelia nesiplečiančios ir vis labiau nusidėvinčios boulingo žaidimo aikštelės – centrai ir jų įranga.
„Visi boulingo centrai be išimčių įrengti privačiomis lėšomis, suprantama, kad jie orientuoti daugiau komercine kryptimi“, - sakė L. Dinius. - Sportininkams su savo poreikiais, deja, tenka tik prisitaikyti prie sąlygų. LBF glaudžiau bendrauja (yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys) tik su „Apollo“ boulingo centrais Vilniuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje, „Honolulu“ - Klaipėdoje ir „Oaze“ - Kaune. Boulingo aikštelių trūkumas, jų nuomos kainos, brangoki boulingo reikmenys, kamuoliai yra reikšmingi faktoriai, apribojantys sportinio boulingo plėtros galimybes.“
Vis dėlto L. Diniaus galvoje sukasi ne viena mintis, kaip galima vystyti sporto šaką.
„Yra didelės galimybės masiniam užimtumui: pradedant moksleivių šventėmis ir baigiant senjorų užimtumo programomis. Profesionalūs sportininkai bei treneriai galėtų prisidėti jas įgyvendinant, - sakė pašnekovas. - Vis dėlto vertinant visas aplinkybes, Baltijos šalių ir net kai kurių didesnių aplinkinių šalių kontekstą, Lietuvos boulingas - vienas stipriausių regione. Reikia tikėtis, kad rugpjūčio pabaigoje mūsų boulingo bendruomenei išsirinkus naują vadovybę pavyks išjudinti iš mirties taško nusistovėjusį sporto funkcionierių požiūrį į šią, tik kol kas neolimpinę sporto šaką, jos galimybes ir perspektyvas.“
Taip pat yra vilčių, kad gali būti įkurtas ir bendra lyga su kaimynais.
„Jau įvyko keletas susitikimų su Latvijos ir Estijos atstovais, atsirandančios naujos iniciatyvos artimiausiu metu gal sudarys prielaidas Baltijos lygos ar panašaus tarptautinio lygio oficialaus turnyro atsiradimui ir platesniam bendradarbiavimui“, - svarstė L. Dinius.
