Europos žaidynių šeimininkės autobusų bei traukinių stotyse galima išvysti ekspozicijas, kuriomis išsakomas kategoriškas požiūris į galimą rusų bei baltarusių grąžinimą į arenas.
„Tol, kol nebus baigtas barbariškas karas Ukrainoje, nė vienam Rusijos ir Baltarusijos atletui neturėtų būti leista dalyvauti tarptautinėse varžybose, įskaitant ir olimpines žaidynes. Engėjai ir aukos negali susitikti tose pačiose arenose. Būti solidariems su Ukraina yra mūsų nacionalinis interesas“, – Lenkijos olimpinio komitetro prezidento Andrzejaus Krasnickio žodžiai surašyti viename tokių stendų.
„Akivaizdu, kad bet kokia neutrali Rusijos atletų vėliava yra suteršta krauju“, – pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) svarstymus grąžinti rusus į 2024-ųjų Paryžiaus vasaros ir 2026-ųjų Milano žiemos olimpines žaidynes. „Joks sportininkas neturėtų nukentėti vien tik dėl savo paso“, – tikina TOK.
„Aš kviečiu poną Th. Bachą į Bachmutą, kad jis savo akimis pamatytų, jog joks neutraliltetas negali egzistuoti“, – tvirtai atrėžė V. Zelenkis, priduręs, kad karas ir olimpinės vertybės yra nesuderinami. „Rusija turi nutraukti savo agresiją ir terorą, tik tada galėsime pradėti kalbas apie rusų dalyvavimą olimpinėse žaidynėse. O kol kas darysime viską, kad pasaulis apgintų sportą nuo politinės ir bet kokios kitokios šios teroristinės valstybės įtakos“, – skelbiama kitame nuotraukų koliaže.
„Negaliu patikėti, kad sprendimas įleisti rusus ir baltarusius į Paryžių yra įmanomas. Mano manymu, tai yra nežmoniška. Jei tik galėčiau, pavartočiau ir stipresnį žodį.
Dėl barbariškos Rusijos agresijos daugelis Ukrainos atletų negalės dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Kaip jie turėtų ruoštis joms, kai jų šalis puolama, miestai bombarduojami, o jie patys tarnauja kariuomenėje?
Mačiau savo kolegas, su kuriais kovodavau, vilkinčius uniformas ir laikančius automatus rankose bei taip ginančius savo šalį. Kol Rusijos sportininkai sau ramiai treniruojasi namuose, ukrainiečiai to daryti negali, nes tos patalpos, kur jie kadaise treniruodavosi, dabar yra subombarduotos arba naudojamos kariuomenės. Taigi kaip jiems normaliai pasiruošti?“, – cituojamas lenkų olimpinis čempionas Adamas Korolis.
„Mano gimtasis miestas šiandien. Kiekvieną dieną Rusija rengia raketų atakas visoje Ukrainoje. Mes to neatleisime ir nepamiršime. Rusija yra teroristinė valstybė“, – šiurpiais vaizdais iš gimtojo Dnipro dalinosi Europos žaidynių moterų šuolių į aukštį nugalėtoja Jaroslava Mahučik.
Jai Chožuvo stadione teko stoti ir į nemalonią akistatą bei viename sektoruje pasirodyti kartu su 20-mete Jelena Kuličenko. Maskvos apskrityje gimusi ir iki 2021-ųjų vasaros Rusijos garbę gynusi lengvaatletė įgijo Kipro pilietybę, todėl į Lenkiją prasmuko.
J. Mahučik komandos draugės, taip pat šuolininkės į aukštį, Katerinos Tabašnik mama prieš metus žuvo Charkive po rusų surengto apšaudymo.
Prieš pat žaidynes Krokuvoje įvyko gausus protestas, nukreiptas būtent prieš galimą draudimo rusams ir baltarusiams panaikinimą.
Daugiausiai ukrainiečių ir lenkų rankos laikė iškalbingus plakatus: „Pasaulio čempionai kankinime“, „Kruvinos olimpinės“ ir garsųjį sportinį šūkį pakeitęs „Prievartauti, žudyti, grobti“.
Ukrainos vyriausybė dar prieš tris mėnesius uždraudė šalies sportininkams dalyvauti olimpinėse atrankos varžybose, jei jose bus ir Rusijos atstovų.
Suskaičiuota, kad net 45 Rusijos olimpiečiai iš 71-o, kurie Tokijuje iškovojo medalius, turi vienokį ar kitokį karinį laipsnį. Ne išimtis ir už lietuvių kilmės sporto žurnalisto Vlado Lasicko ištekėjusi šuolininkė į aukštį Marija Lasickienė.
Po triumfo 2017-ųjų planetos pirmenybėse M. Lasickienei buvo suteiktas Rusijos ginkluotųjų pajėgų vyresniojo leitenanto karinis laipsnis. Jai už tai Centrinis sproto armijos klubas (CSKA) per metus sumoka 21 285 JAV dolerius.
Nušalinta atletė neseniai liejo graudžias ašaras Rusijos TV eteryje, tačiau ukrainiečiai turėjo, ką jai atsakyti.
„Rusijos ginkluotųjų pajėgų kapitonė apsiverkė per TV, nes jai neleidžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose... Bet ne dėl to, kad jos šalis vykdo genocidą... Ir ne dėl to, kad kažkuris kitas rusų kapitonas paleido raketą, kuri užmušė Ukrainos šuolininkės į aukštį K. Tabašnik motiną... Ji verkia tik dėl medalių...“, – taikliai pastebėjo jie.
Neramiai Paryžiaus olimpiados laukiantys rusai sugalvojo savo atitikmenį ir likus vos mėnesiui iki žaidynių atidarymo surengs BRICS varžybas Kazanėje, kur dalyvaus Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos atletai.
Šis sumanymas visiškai nepatinka Th. Bachui, kuris pasmerkė Rusiją siekiant begėdiškai surengti visiškai politikuotas žaidynes ir padalinti sporto pasaulį į politinių blokų A ir B varžybas.
Tiesa, Rusijos sporto ministras Olegas Matycinas neigia, kad tai bus olimpinių žaidynių pakaitalas, o šalies atletai ir toliau rengiasi kelionei į Paryžių.
Primename, kad ar nepageidaujamųjų statusas rusams bei baltarusiams galios ir olimpinėse žaidynėse Paryžiuje, kol kas neaišku. Tačiau Ukrainos atstovai daro viską, ką nutiktų būtent taip: pirmieji iš jų Europos žaidynėse startavę ir kartu su vengrais bei lietuviais į pirmąjį divizioną pakilę lengvaatlečiai po savo pasirodymų lėkė tiesiai į Tarptautinio olimpinio komiteto būstinę Lozanoje.
Ten jie didino spaudimą organizacijos prezidentui Th. Bachui. Su juo susitiko ir savo kategorišką požiūrį į galimą rusų bei baltarusių grąžinimą į varžybas išsakė bėgikės Anna Rižikova ir Viktorija Tkačiuk.
„Mes pasikalbėjome apie situaciją Ukrainoje ir pareikalavome, kad Rusija ir toliau būtų izoliuota nuo tarptautinės arenos. Kiekvienas dirbame savo fronte. Tikimės garbingo žaidimo ir galimybės atstovauti Ukrainai olimpinėse žaidynėse Paryžiuje“, – sakė V. Tkačiuk.
„Jis teigė, kad sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos atstovų dar nepriimtas. Svarstomi įvairūs variantai ir mechanizmai, kaip galima būtų leisti mažai grupelei neutralių atletų vykti į žaidynes, bet be vėliavos, himno ir kitų būdų demonstruoti priklausymą šaliai.
Leidimas būtų suteiktas tik tiems, kurie neturi jokių ryšių su armija, jokių karinių laipsnių ir nepalaiko karo. Žiūrovams taip pat nebūtų leidžiama rodyti jokių simbolių, susijusių su Rusija ar Baltarusija. Dalyvauti galėtų tik individualūs atletai, o komandos – ne.
Th. Bachas neatmetė galimybės, kad rusų apskritai nebus Paryžiuje. Viskas priklauso nuo jų pačių veiksmų. Mes savo ruožtu paaiškinome, kodėl negalime kovoti su rusais tose pačiose arenose“, – atskleidė A. Rižikova.
Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks 2024-ųjų liepos 26-rugpjūčio 11 dienomis.
