„Pasirodžius pranešimams dėl neįprastų įvykių Europos komandų čempionate, kurie patraukė atletų, fanų ir žiniasklaidos dėmesį, paprašėme atletikos varžybų organizatorių pasiaiškinti ir išsakyti savo poziciją dėl susidariusių situacijų“, – rašoma jame Europos žaidynių (EŽ) organizacinio komiteto prezidentas Marcinas Nowakas.
Tuo pačiu pabrėžiama, kad visa atsakomybė už Chožuvo stadione surengtas Europos lengvosios atletikos varžybas tenka Europos lengvosios atletikos federacijai ir Silezijos stadionui, kuriame vyko 37 rungtys, o ne EŽ atstovams.
Kokie tie „neįprasti įvykiai“ privertė viešai kreiptis į žaidynių dalyvius, laiške nekonkretizuojama, tačiau jie yra daugmaž aiškūs.
Europos lengvosios atletikos komandiniame čempionate, kuris yra šių metų Europos žaidynių dalių, itin sėkmingai pasirodė Lietuvos sportininkai. Jie iš viso iškovojo net keturis medalius – vieną sidabro (ieties metikas Edis Matusevičius) ir tris bronzos (disko metikas Andrius Gudžius ir bėgikės Greta Karinauskaitė bei Gabija Galvydytė) – bei iš antro diviziono, kuriame finišavo trečioje vietoje, pakilo į elitinį.
Tai lėmė vos 0,5 taško skirtumas prieš slovėnus ir vieno jų diskvalifikavimas dėl to, kad varžovas jam padėjo finišuoti.
Visiems paminėtiems keturiems Lietuvos medalininkams jų apdovanojimai atkeliaus ir bus įteikti vėliau, nes apie juo jie sužinojo jau tik išvykę iš Lenkijos – pirmojo diviziono kovos virė tris dienas po to, kai savo pasirodymą mūsiškiai jau buvo baigę.
„Mes, kaip misijos vadovai, pačius medalius pasiimsime iš organizatorių ir juos parvešime į Lietuvą sportininkams, o tada kažkada vasaros pabaigoje LTOK būstinėje organizuosime oficialų medalių įteikimą“, – lengvaatlečių medalių likimą „Delfi“ atskleidė viena Lietuvos misijos žaidynėse vadovių Agnė Vanagienė.
Keisčiausia, kad apie tai, jog gali laimėti medalius nemaža dalis lengvaatlečių nė nežinojo arba nebuvo informuoti – daugelis jų manė, kad tiesiog dalyvavo komandiniame čempionate ir kovojo dėl taškų savo šaliai.
„Aš nežinojau, kad gausiu medalį. Aš tikrai gausiu?“, – po pergalės vyrų kūjo metimo sektoriuje stebėjosi lenkas Wojciechas Nowicki.
Iš tikrųjų medalius nuskinti galėjo tiek trečiojo dviziono, pasirodžiusio anksčiausiai, tiek antrojo, kuriame varžėsi Lietuva, tiek ir pirmojo atletai. Akivaizdu, kad jiems buvo skirtingos tiek oro, tiek konkurencinės sąlygos, kurios ypač atsiliepia ilgose distancijose.
Tarp dėl to nukentėjusiųjų atsidūrė ir patys šeimininkai lenkai. Štai moterų 3000 m kliūtinio bėgimo rungtyje pajėgiausiame, pirmajame, divizione triumfavusi Alicja Konieczek bendroje rikiuotėje liko tik penkta.
Čempione tapo albanė Luiza Gega, savo darbą atlikusi pati pirmoji, dar trečiajame divizione. Sidabras atiteko slovėnei Marušai Mišmaš Zrimšek, o bronza – lietuvei G. Karinauskaitei (abi iš antrojo diviziono).
Visų žaidynių taisyklių subtilybių, panašu, nebuvo perkandęs ir Lietuvos ieties metikas Edis Matusevičius. Antrajame divizione tiesiog dominavęs mūsiškis (84,22 metro) net nebeatliko paskutinių dviejų bandymų, kuriais būtų galėjęs dar labiau pagerinti savo rezultatą, nes matė, kad jo varžovai jam niekuo negrasina, o ir turėjo šiokių tokių sveikatos problemų.
Tačiau kai po poros dienų pasirodė pirmojo diviziono atletai, Europos čempionas vokietis Julianas Weberis išnaudojo visus šešis mėginimus ir su 86,26 m atėmė auksą bei paliko lietuvį tenkintis sidabru.
Sumaištis kilo ir vyrų šuolių į aukštį sektorių. Čia ant prizininkų pakylos lipti norėję elito grupės atstovai paskutinę varžybų dieną turėjo trūks plyš užfiksuoti geresnį nei 2,24 m rezultatą, kadangi jį pasiekė trys antrojo diviziono šuolininkai.
Galiausiai italui Gianmarco Tamberi (2,29 m), belgui Thomasui Carmoy'ui (2,29 m) ir lenkui Norbertui Kobielskiui (2,26 m) tai pavyko.
Beje, individualiose apdovanojimų ceremonijose pagerbti buvo tik pirmojo diviziono sportininkai. Visus kitus medaliai pasieks jau grįžusius namo, dėl to šios žaidynės ironiškai jau buvo pramintos „korespondencinėmis“.
Tame pačiame Chožuve, kurio stadionos tribūnos talpina daugiau nei 54 tūkstančius žiūrovų, bent jau antrojo diviziono varžybų metu akis badė tuščios kėdės – užsipildydavo geriausiu atveju tik 10 procentų visų vietų.
„Labai priklauso nuo sporto šakos. Pavyzdžiui, trijulių krepšinio turnyre arena buvo sklidina, pilna ir nebuvo įmanoma gauti bilietų. Bokso varžybose Zakopanėje žiūrovų taip pat yra. Matyt, tam skaičiui atsiliepia tos sporto šakos populiarumas Lenkijoje. Palaikyti saviškius atvyko ir Lietuvos sirgalių, matome juos“, – pastebėjo A. Vanagienė.
Smulkesnių nesklandumų pasitaikė ir daugiau. Štai per vidurį vienų trijulių krepšinio rungtynių Krokuvoje iš rikiuotės išėjo laikrodis, o jam pataisyti prireikė kone pusvalandžio. Technika buvo sugedusi ir moterų rutulio stūmimo rungtyje.
Galima užjausti ir oficialius žaidynių talismanus – drakoną Krakuseką ir salamandrą Sandrą – įkūnijančius darbuotojus, kuriems tenka vilkėti storus kostiumus kartais kepinant ir 30 laipsnių karščiui.
Su nemaloniomis, o kartais ir kurioziškomis situacijomis tenka susidurti ir lietuviams – daugiausiai bėdų kyla dėl transporto.
„Renginio organizatoriai susiduria su iššūkiais ir mums jų tenka. Daugiausiai problemų kelia transportas – autobusai dažnai vėluoja arba sustoja ne toje vietoje. Turėjome atvejų, kai net nuveža ne į tą areną, nes supainioja sporto šakas.
Europos žaidynių kaimelyje Krokuvoje yra labai trumpos lovos, vos 1,90 m. Mūsų krepšininkai tiesiog fiziškai netilpo į jas. Turėjome tokių organizacinių dalykų, kaip išspręsti tai, kad krepšininkai ir krepšininkės galėtų pailsėti naktį. Teko įsigyti po antrą čiužinį tam, kad bent kažkiek padidėtų lovos aukštis ir krepšininkai galėtų išsitiesti bei normaliai išsimiegoti.
Bet Krokuvos sportininkų kaimelis kelia galbūt mažiausiai rūpesčių, nes čia didžiausia koncentracija sportininkų ir bene geriausios sąlygos. Kitur kyla daugiau nesklandumų su apgyvendinimu“, – padėtį nušvietė viena Lietuvos misijos žaidynėse vadovių.
Žinoma, kai kuriuos nesusipratimus galima pateisinti tuo, kad Europos žaidynės – itin didelis renginys, į kurį sugužėjo beveik 7 tūkstančiai sportininkų iš 48 šalių.
Savo ruožtu rekordiškai gausiai (130) Lietuvos delegacijai šios žaidynės gali tapti istoriškai sėkmingiausiomis: jau dabar mūsiškiams (2 aukso, 1 sidabro ir 3 bronzos) betrūksta vieno medalio iki visų laikų rekordo (2015 m. Baku buvo 2 aukso, 1 sidabro, 4 bronzos, o 2019 m. Minske – 2 aukso ir 1 sidabro).
Šiuo metu lietuviai bendroje medalių lentelėje taip pat yra rekordiškai aukštai – 23-i (2015 m. buvo 24-i), o apdovanojimų dar gali atnešti ir breiko šokėja Dominika Banevič, ir šiuolaikinės penkiakovės atstovės, ir boksininkai, ir kiti mūsiškiai.
„Tikiu, kad rekordo tikrai galime laukti. Didelį kraitį mums sunešė lengvosios atletikos komandinis čempionatas, kurio anksčiau žaidynių programoje neturėjome. Manau, kad antroje žaidynių pusėje dar sulauksime apdovanojimų. Breiko šokėjos D. Banevič pastarieji rezultatai rodo, kad ji yra viena stipriausių šio šakos sportininkių pasaulyje, todėl ir čia tikimės, kad jai pavyks įgyvendinti sau išsikeltus tikslus“, – sakė A. Vanagienė.
Europos žaidynės Lenkijoje finišuos sekmadienį, liepos 2 dieną. Tada bus surengta ir uždarymo ceremonija.
