Laisvės spalvos traukia simpatijas
Maciejus Mazuras yra Kelcuose savaitgalį vyksiančio planetos čempionato veidas – bene didžiausia šeimininkų viltis, savo gulbės giesmę giedosianti gimtajame mieste.
Bet pačiam kovotojui yra svarbesnių temų nei apdovanojimai.
Pirmenybių išvakarėse patyręs Lenkijos karatė vilkas atgaivino nuo oficialių kalbų apsnūdusią spaudos konferenciją, kuomet gavęs žodį prabilo apie kaimynus iš Ukrainos.
„Galiu tik žavėtis, kad nepaisant visų sunkumų jie toliau treniruojasi ir sugeba atvykti į tokio lygio turnyrą“, – pareiškė M. Mazuras.
Salėje, kurioje buvo nemažai jo kolegų iš Lenkijos ir kitų rinktinių, tuoj pat nugriaudėjo aplodismentai ir pritarimo šūksniai.
Delfi dar praėjusį vasarį – pirmomis Rusijos invazijos dienomis – aprašė, kaip Ukrainos kiokušin karatė federacija ir jos vienijami klubai pasitiko egzistencinę grėsmę: karui prasidėjus kovotojai ir treneriai masiškai užsirašė į kariuomenės savanorius, teritorinės gynybos dalinius, patys ėmėsi organizuoti gyventojų savigyną.
Ukraina išgyveno – nors prabėgus daugiau nei pusmečiui karo pabaigos vis dar nematyti, užtat Kelcuose yra aštuonių atletų ukrainiečių rinktinė, pasirengusi grįžti prie labiau įprastos kovos formos.
Veteranės Alionos Veresniak vedama komanda išsiskiria ir simpatijomis, kurių sulaukia iš konkurentų, ir savo apranga, pažymėta anglišku užrašu „laisvės spalvos“.
Tuo metu agresorių atstovai liko už durų – tiek Rusijos, tiek jai talkinančios Baltarusijos.
Kitaip nei daugumos sporto šakų atveju, kiokušin karatė suspenduoti buvo ne tik šių valstybių sportininkai, bet ir nacionalinės federacijos.
Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) prezidentas Kenji Midori Delfi teigė, jog net patys rusai nesipiktina dėl tokių sankcijų.
„Vyksta labai žiaurūs dalykai, tikėkimės, kad visa tai greitai baigsis. Mūsų paskelbtos sankcijos – savaime suprantamos tokiomis aplinkybėmis. Turbūt ir kitais metais nei rusų, nei baltarusių karatė varžybose taip pat nebus.
Kita vertus, jie patys supranta situaciją ir nesipiktina. Aišku, Rusija – stipri rinktinė, bet didelės įtakos pasaulio čempionato lygiui tai neturės“, – kalbėjo japonas.
Pasigenda principingos pozicijos Kataro atžvilgiu
Tuo metu M. Mazuras, kalbėdamas su Delfi, neslėpė palengvėjimo dėl to, jog pasaulio čempionate varžytis su Rusijos atstovais nereikės.
Prasidėjus karui, nemažai Lietuvos kiokušin karatė bendruomenės atstovų veržėsi visomis prieinamomis priemonėmis padėti užpultiems ukrainiečiams – galbūt dar didesniu mastu tą patį darė 500 km ilgio pasienio su Ukraina jungiami lenkai.
„Daug žmonių rinko ir vežė per sieną drabužius, vaistus, automobilius, kiti priėmė pabėgėlius. Ypač pirmą karo mėnesį reikėjo padaryti labai daug – aš pats tam skirdavau visą laisvą laiką.
Mūsų klube buvo įkurtas pabėgėlių paskirstymo punktas: sporto salėje buvo pastatyta gal penki šimtai lovų. Ten žmonės laukdavo, kol bus nukreipti į savo laikinus namus, padėdavome jiems įsidarbinti, organizuodavome keliones norintiems vykti toliau. Turėjome jais rūpintis 24 valandas per parą, aišku, mums padėjo daug savanorių iš šalies“, – pasakojo M. Mazuras.
31-erių sunkiasvoris džiaugiasi dėl to, kaip karatė pasaulis reagavo į ukrainiečius ištikusią nelaimę, kita vertus, norėtų, jog sporte principingiau būtų vertinamos ir kitos opios geopolitinės problemos.
„Manau, kad žmonės Ukrainoje savo karatė kovotojais didžiuojasi panašiai kaip boksininku Aleksandru Usyku, kuris yra pavyzdys visai šaliai. Kalbant apie Rusiją, šiuo metu man nebūtų malonu dalyvauti viename turnyre su jos atstovais. Sakoma, kad sportas ir politika yra atskiros temos, bet tai – netiesa. Be abejo, gerai, kad rusai pašalinti iš kiokušin karatė varžybų.
Kita vertus, reikia turėti omenyje ir tai, kad Ukraina – ne vienintelė šalis pasaulyje, kur vyksta karas, kur kenčia žmonės. Tarkime, Katare netrukus prasidės pasaulio futbolo čempionatas. Visi žinome, kad ten žmogaus teisės nuolat pažeidžiamos, engiami kitokios seksualinės orientacijos žmonės. Bet niekam tai neatrodo problema, visi keliaus į Katarą. Dėl to man keista“, – svarstė M. Mazuras.
Favoritais regi japonus ir lietuvius
Daugkartinis Europos čempionas savo karjeros zenitą pasiekė 2019 metais Tokijuje, kai prestižiniame pasaulio čempionate be svorio kategorijų nukeliavo iki pat finalo ir tik tada nusileido Japonijos žvaigždei Yuji Shimamoto.
Tuomet M. Mazuras ketino pasitraukti – nors toliau treniravosi, grįžti ant varžybų tatamio lenkas nebenorėjo.
Vis dėlto planetos pirmenybių Kelcuose organizatoriai įkalbėjo kovotoją apsigalvoti.
Nors jis pats dar vaikystėje išsikraustė iš maždaug 200 tūkst. gyventojų turinčio Pietų Lenkijos miesto, čia tebegyvena sportininko seneliai – tad šeštadienį žengiant ant tatamio emocijų bus nemažai.
„Yra didelė tikimybė, jog man tai bus paskutinis turnyras. Bet neturiu kažkokių konkrečių lūkesčių, jokio plano „minimum“. Šįkart aš noriu tiesiog pasimėgauti akimirka. Žinau, kad galiu kovoti su visais, bet pažiūrėsime, daug lemia ir traumos.
Kaip visada, grėsmingiausi varžovai – japonai, nors šįkart jie atsiuntė jauną komandą. Tarp lengvasvorių dar išsiskiria kaukaziečiai, o sunkesnio svorio kategorijose visada pavojingi lietuviai, neabejoju, kad kažkas iš jų pelnys medalį. O juk dar yra Valerijus Dimitrovas (tituluočiausias tarp europiečių Bulgarijos karatė veteranas – Delfi). Kaip lenkas, aš tikiu ir savo tautiečių galimybėmis. Bet manau, kad komandų įskaitoje geriausiai pasirodys Lietuva ir Japonija“, – prognozavo M. Mazuras.
Įdomu, jog tame pačiame Lenkijos regione šiemet laukia jau antros aukščiausio rango kiokušin karatė varžybos – praėjusį balandį vos už 100 km nuo Kelcų esančiame Tarnuve buvo išdalinti Europos čempionato medaliai.
Tiesa, M. Mazuras Kelcų šalies kiokušin karatė sostine nevadina – čia karaliauja rankinis.
Kelcų „Lomža“ klubas, treniruojamas Ispanijos pilietybę turinčios kirgizų legendos Talanto Dujšebajevo, 2016 metais buvo stipriausias Europoje, o praėjusiame sezone tik Čempionų lygos finale nusileido „Barcelona“ (Ispanija) rankininkams.
Lietuviams girdėtas turėtų būti ir į Lenkijos „Ekstraklasa“ pirmenybes grįžusio Kelcų futbolo klubo pavadinimas – dėl sutapimo pastaraisiais metais visame pasaulyje virtęs keiksmažodžiu. „Korona“ ekipoje yra žaidę keturi skirtingų kartų Lietuvos futbolininkai: Andrius Skerla, Paulius Paknys, Tadas Kijanskas ir Vytautas Černiauskas.
Prizininkai rinktinėje ir palydoje
180 dalyvių iš 29 valstybių sutraukęs pasaulio čempionatas Kelcuose vyks dvi dienas: šeštadienį ir sekmadienį. Tiek moterys, tiek vyrai grumsis suskirstyti į keturias svorio kategorijas.
12 atletų Lietuvos rinktinė bus trečia pagal dydį. 44 kovotojus atsiuntė karatė pradininkai japonai, 13 išrikiavo šeimininkė Lenkija.
Tiesa, į Kelcus atvažiavo ir tryliktoji Lietuvos atstovė Valentyna Kurmin, bet 21-erių debiutantė negalės startuoti dėl treniruotės metu patirto rankos lūžio.
Komandoje yra abu praėjusiame pasaulio čempionate, 2017 metais vykusiame Astanoje (Kazachstanas), bronziniais prizininkais tapę veteranai: Inga Mikštaitė bei Lukas Kubilius. Tačiau pastarasis jau nebemėgins dar kartą užkopti ant apdovanojimų pakylos ir apsiribos trenerio funkcijomis.
Rinktinę į Kelcus atlydėjo ir labiausiai planetos pirmenybėse pasižymėjusi Lietuvos kovotoja – karjerą jau baigusi Margarita Čiuplytė, kuri čempione tapo 2009 ir 2013 metais.
Be I. Mikštaitės, daugiau nė vienam dabartinės komandos atstovui nėra pavykę pačiupinėti medalio pasaulio čempionate. Bet vien šiemet Europos pirmenybėse lietuviai susižėrė 14 apdovanojimų, o čempionais kumitė (realios kovos) varžybose tapo Brigita Svinkūnaitė, Edgardas Sečinskis ir Eventas Gužauskas.
Praėjusiame pasaulio čempionate net septynis aukso medalius iš aštuonių susigrobė japonai, tarp kurių įsiterpti pavyko tik azerbaidžaniečiui Salahatui Hasanovui.
Tačiau kartu su pastaruoju Kelcuose titulą gins vienintelė Miki Shoguchi. Japonijos rinktinė išgyvena kartų kaitą, ypač ryškią tarp moterų, kurių amžiaus vidurkis nesiekia nė 21 metų.
„Aišku, mes stengsimės, bet pasaulis greitai žengia į priekį – bus sunku pakartoti tokią didelę sėkmę kaip praėjusiame čempionate“, – apie favoritų galimybes atsargiai atsiliepė WKO prezidentas K. Midori.
Sekmadienį nuo 12 val. Delfi tiesiogiai transliuos lemiamas kovas iš Lenkijos, kurių metu paaiškės naujieji čempionai ir prizininkai.
Lietuvos kiokušin karatė rinktinės sudėtis pasaulio čempionate
Moterys:
iki 50 kg Brigita Svinkūnaitė
50-55 kg Evelina Bidžanova
55-60 kg Inga Mikštaitė, Rūta Brazdžionytė
virš 60 kg Aneta Meškauskienė, Brigita Gustaitytė
Vyrai:
75-85 kg Juras Sokolovas, Justinas Kvietka
virš 85 kg Eventas Gužauskas, Edgardas Sečinskis, Paulius Žimantas, Orestas Abazorius
