Taip sakė garsus kiokušin karatė meistras ir treneris L. Kubilius.

Klaipėdiečiui L. Kubiliui šiame gyvenimo etape kiokušin karatė reiškia viską – darbą, pomėgį, gyvenimo būdą.

„Jaučiu, kad darau tai, kas man tinka ir patinka“, – prisipažįsta 30-metis sunkaus svorio Europos čempionas.

Vilniuje balandžio 13-14 dienomis įvyksiančiame pasaulio kiokušin karatė čempionate L. Kubilius norėtų baigti prieš dvejus metus Japonijoje pradėtą darbą – karatė olimpiada vadinamame pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionate jis užėmė ketvirt vietą, todėl dabar kovotojas turi tikslą užlipti ant prizininkų pakylos.

Pasirengimas pasaulio čempionatui jau eina į pabaigą, bet L. Kubilius nenustūmė į šalį ir kitos veiklos – jis Klaipėdos kiokušin karatė mokykloje treniruoja vaikus.

„Derinu pasirengimą pasaulio čempionatui ir darbą su vaikais. Džiaugiuosi, kad viskas vyksta sklandžiai“.

L. Kubilius prisipažįsta – nors trenerio darbas jam suteikia didžiulį pasitenkinimą, jis vis dar jaučia malonumą, kai kovoja pats.

„Tuomet viskas priklauso tik nuo manęs paties“.

Treniruotėse L. Kubilius su savo treneriu Vladimiru Silvaška dabar didžiausią dėmesį skiria taktikai, šlifuoja kombinacijas, kaip kovoti tam tikrose situacijose. Fizinio pasirengimo pagrindai greičiui, ištvermei, jau padėti anksčiau.

L. Kubilius – vienas Lietuvos rinktinės lyderių, iš kurio tikimasi aukščiausiųjų rezultatų. Kokios jo galimybės iškovoti medalį pasaulio čempionate?

Pirma pasaulio čempionato kova su Bilaalu Ghanty iš Mauricijaus L. Kubiliui nekelia baimės – jis jaučiasi esąs stipresnis už būsimą priešininką. Antroje kovoje jam jau gali tekti susidurti su 19-mečiu 115 kg sveriančiu japonu Atzuki Mizuno (jeigu šis įveiks pakistanietį).

„Padarysiu viską, kad ir šį barjerą peržengčiau“, - L. Kubiliaus balse girdėti pasitikėjimas.

Tačiau jis nėra tikras, kad namų sienos padės kovoti pasaulio čempionate - gali būti visaip.

„Aišku, saviškių palaikymas dar labiau įkvėps kovai, suteiks papildomos motyvacijos. Kita vertus, kovojant namuose ir atsakomybė bus dar didesnė, norėsis nenuvilti žiūrovų ir savo auklėtinių, kurių į Vilnių, pasak Luko, gali atvažiuoti net apie 200. Jeigu galėčiau rinktis, man būtų geriau startuoti užsienyje“, - reziumuoja kovotojas.

Japonai alsuote alsuoja kovos dvasia

Pasak jo, pagrindiniai varžovai pasaulio čempionate – japonai, rusai, tituluočiausias europietis bulgaras Valerijus Dimitrovas, dukart tapęs pasaulio sunkaus svorio čempionu.

L. Kubiliui parankesni mažiau techniški priešininkai, nepasižymintys didele ištverme. Tada jis gali pademonstruoti savo pranašumą - smūgių rankomis techniką, taktinį pasirengimą. Šias savybes klaipėdietis vadina savo stipriosiomis pusėmis. Jis pripažįsta racionalią kovą.

„Aš stengiuosi daug dirbti galva, nes nesu tas kovotojas, kuris gali kaip laikrodukas atidirbti ant tatamio 7 minutes ir jaustis žvalus. Toks yra Valeri Dimitrovas - jis ir po penkių kovų nebūna pavargęs. O man reikia protingai kovoti, norint gero rezultato.“

Japonų kovos technika, anot L. Kubiliaus, skiriasi nuo europiečių, bet iš esmės kiekvienas karatistas turi savo kovos stilių.

„Man atrodo, kad japonų mokykla labiau skiriasi ne pačiu kovos stiliumi, o charakteriu – jie labiau užsispyrę, tiesiog alsuote alsuoja kovos dvasia. Kalbant apie kovos techniką, kovotojų yra įvairių – labiau ar mažiau techniškų, stipresnių ar mažiau stiprių fiziškai ir panašiai“, - svarstė L. Kubilius.

Jau beveik dešimtmetį kioušin karatė elito gretose kovojantis L. Kubilius mano, kad pasiekė brandą, nors, jo įsitikinimu, sportininko metai nėra svarbiausias rodiklis, kalbant apie jo galimybes. Kaip pavyzdį jis pateikia prieš dvejus metus pasaulio čempionu tapusį 37-erių metų japoną Norichiką Tsukamoto, kuris yra tapęs ir jauniausiu pasaulio kiokušin karatė čempionu.

„Svarbu, kad būtum sveikas“, - sako L. Kubilius ir atsargiai, kad neprisikalbėtų, tarsteli, jog jam kol kas pavyko išvengti sunkių traumų, nors įvairių smulkių patempimų ar sumušimų būna visada. – Vis dėlto svarbiausia, norint ilgai išlikti didžiajame sporte, yra jausti malonumą kovoti. Nors man ir labai didelį pasitenkinimą teikia trenerio darbas, auklėtinių laimėjimai Europos čempionatuose, vis dar jaučiu malonumą kovoti pats. Kovojant viskas priklauso nuo manęs paties“.

Rodo puikų pavyzdį auklėtiniams

Ketvirtą vietą 2011 m. absoliučios svorio kategorijos pasaulio čempionate Japonijoje L. Kubilius vadina aukščiausiu savo karjeros pasiekimu. Ten kovojo 128 geriausi pasaulio kovotojai, teko kautis septyniose kovose. Pasak klaipėdiečio, šių varžybų negali lyginti su Europos čempionatu, jam 4-a vieta karatė olimpiadoje yra svarbesnė nei Europos čempiono titulas.

„Aišku, Vilniuje labai norėtųsi užlipti ant prizininkų pakylos. Iškėliau sau tokį tikslą. Bet varžybos bus itin sudėtingos, iki finalo kovų teks nueitį ilgą kelią. Jeigu man ir pavyks lengviau laimėti pirmą kovą, tai antra, trečia ir visos kitos jau bus lemiamos. Būčiau labai patenkintas, jeigu laimėčiau tris kovas“, - apie tikslus pasaulio čempionate kalba L. Kubilius.

Sunkių, alinančių, pergalės džiaugsmą suteikusių kovų buvo daug, tačiau tokios, kurią jis galėtų pavadinti „ta vienintele“, dar nebuvo. L. Kubilius nespėlioja, ar tokia kova jo laukia artėjančiame pasaulio čempionate, ar tokios jis taip ir nepatirs. Jis pripažįsta, kad šia prasme jam daug svarbesni yra auklėtinių pasiekimai.

„Treniruoti yra sudėtingesnis procesas – turi taip parengti jaunuolį, nukreipti jį teisinga linkme, kad jam ant tatamio pavyktų viską išpildyti. Darbas su vaikais man suteikia daug džiaugsmo, energijos, motyvacijos. Tai – tarsi mano paties pergalių tąsa, veiklos tęstinumas“, - nuoširdžiai kalba garsus kovotojas. - Smagu, kad galiu jiems pademonstruoti gyvą pavyzdį, kaip reikia įgyvendinti užduotis, siekti tikslo“.

Siekti aukštumų sporte L. Kubiliui padeda ir visa sportiška šeima – žmona Viktorija Silvaškaitė, buvusi Lietuvos čempionė ir Europos čempionato prizininkė, ir jos tėvas, garsus Lietuvos kiokušin karatė treneris Vladimiras Silvaška, išugdęs pasaulio vicečempioną Donatą Imbrą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (15)