Lietuvos rinktinę nuo 2022 m. vasario treniruojantis G. Savukynas neatmeta galimybės, kad nesuderinti Europos rinktinių ir Azijos klubų varžybų tvarkaraščiai, gali sutrukdyti jam grįžti į Lietuvos rinktinę artimiausioms pasaulio čempionato atrankos kovoms kovo mėnesį.

Praėjusių metų rugpjūtį G. Savukynas tapo dukart Kataro čempionatą 1983 ir 2020 metais laimėjusio Dohos „Al Arabi“ klubo treneriu. Lietuvio vadovaujami „Al Arabi“ rankininkai šį sezoną liko per žingsnį nuo prestižinio trofėjaus tarptautinėse varžybose. Kuveite vykusioje Azijos rankinio klubų lygoje „Al Arabi“ nukeliavo iki finalo ir tik lemiamose rungtynėse po pratęsimo 33:35 pralaimėjo Saudo Arabijos „Khaleej“ komandai.

Iki praėjusių metų vasaros G. Savukynas ketverius metus treniravo Zaporižės „Motor“ klubą, su kuriuo ne vieną sezoną žaidė Čempionų lygoje. Tačiau dėl karo Ukrainoje, „Motor“ klubas yra priverstas spręsti išgyvenimo klausimus ir lietuvio keliai su ukrainiečiais išsiskyrė.

„Su „Motor“ klubu teko daug išgyventi. Po Čempionų lygos rungtynių, 2022 metų naktį iš vasario 23-ios į 24-ą skridome į Ukrainą. Tą naktį prasidėjo karas. Zaporižėje jau buvo gauta signalų, kad prasidės bombardavimai ir lėktuvui neleido leistis Zaporižėje. Turėjome leistis Kyjive. Po dienos, praleistos Kyjive, komandai teko išsiskirstyti ir trauktis nuo karo, – prisimena prasidėjus karui iš tėvynės pasitraukusių Ukrainos rinktinės ir „Motor“ klubo treniruočių stovyklas bei draugiškas rungtynes Lietuvoje padėjęs suorganizuoti G. Savukynas. – Prieš kitą sezoną labai atsinaujinusi „Motor“ komanda vėl susirinkome Vokietijoje, kur praėjusį sezoną žaidėme antrojoje Bundeslygoje ir EHF Europos lygoje. Remdamiesi jaunų ukrainiečių ir kelių legionierių pastangomis, Europos lygoje netgi patekome į atkrintamąsias varžybas. Deja, realybė tokia, kad po praėjusio sezono buvo priimtas sprendimas klubui grįžti į Zaporižę ir kilo daug klaustukų ar toliau žaisti Europos turnyruose. Mano kontraktas su klubu baigėsi ir buvo priimtas abipusis sprendimas išsiskirti.“

Vėlokai apie „Motor“ sprendimą sužinojusiam treneriui nepavyko prieš sezoną rasti naujo klubo Europoje. Nuo 2004 metų treneriu Lietuvos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Baltarusijos ir Ukrainos klubuose sėkmingai dirbusį G. Savukyną gan greitai pasiekė Kataro klubo pasiūlymas.

„Liepos pabaigoje „Al Arabi“ klubas pasiūlė kontraktą, užsimezgė intensyvus dialogas ir jau rugpjūčio pabaigoje buvau Katare. Pripažinsiu, apie Kataro rankinio klubus buvau nedaug ką girdėjęs. Vykti į mums egzotišką kraštą paskatino ir klubo ambicijos. Praėjusį sezoną „Al Arabi“ užėmė penktą vietą čempionate, o dabar yra noras kilti aukščiau ir kovoti dėl medalių. Be to, „Al Arabi“ klubas apima daug sporto šakų – ne tik rankinį, bet ir futbolą, krepšinį, tinklinį ir turi puikiai išvystytą infrastruktūrą, – teigia G. Savukynas. – Vykti į Katarą paskatino ir tai, kiek ši šalis skiria dėmesio sportui ir konkrečiai rankiniui. Kataro čempionate žaidė ar žaidžia ne viena dešimtis garsių pasaulio rankininkų. Kataro rankinio rinktinė jau šešis kartus iš eilės tapo Azijos čempione ir aišku, daugelis yra girdėję apie Kataro pasiekimus šioje šalyje vykusiame pasaulio čempionate.“

Kataras rankinio pasaulyje išgarsėjo tuo, kad laimėjęs teisę surengti 2015 m. pasaulio čempionatą, negailėjo milžiniškų investicijų tiek į infrastruktūrą, tiek į nacionalinę rankinio rinktinę. Pasaulio čempionatui Katare buvo pastatytos trys naujos arenos, tarp jų didžiausia – 15 tūkst. žiūrovų talpinanti „Lusail“ arena, kainavusi daugiau negu 300 mln. eurų.

Kataro rinktinė natūralizavo daugiau negu dešimt garsių rankininkų iš Europos, Pietų Amerikos bei kaimynių šalių. Nors tokie Kataro veiksmai sulaukė labai prieštaringų vertinimų bei iniciavo keisti sportininkų natūralizacijos taisykles, Kataro investicijos atsipirko su kaupu. Namuose žaidusi Kataro rinktinė tapo pasaulio vicečempione ir, pirmą bei kol kas vienintelį kartą istorijoje, iškovojo kelialapį į olimpines žaidynes.

„Pastaruoju metu Kataro investicijos į rankinį yra kažkiek sumažėjusios, lyginant su laikotarpiu, kai čia vyko pasaulio čempionatas. Bet finansavimas iki šiol yra skiriamas gan didelis ir rankinio lygis nuolat kyla. Pajėgių legionierių turi kiekvienas Kataro klubas. Mums taip pat pavyko prisivilioti anksčiau „Motor“ komandoje mano treniruotą, o sezoną Prancūzijos „Aix“ klube pradėjusį ukrainietį Dmytro Horihą, – pasakoja G. Savukynas. – Ypatingu dėmesiu yra apgaubta Kataro rinktinė. Yra suburtos ir reprezentacinė, ir antroji rinktinės. Į abi šias rinktines yra kviečiamas gausus būrys rankininkų ir jie labai daug laiko praleidžia kartu. Aš, būdamas klubo treneriu, savo komandos rankininkus, pakviestus į Kataro rinktinę, komandos treniruotėse pamačiau tik praėjus daliai sezono. Jie nuo liepos iki sausio didžiąją laiko dalį praleido su rinktine.“

G. Savukyną stebina daugybė turnyrų, kuriuose šį sezoną dalyvauja „Al Arabi“ klubas bei išankstinių tvarkaraščių neturėjimas. Neretai turnyrai suorganizuojami spontaniškai ir apie juos sužinoma likus labai nedaug laiko. Treneris skaičiuoja, kad jo komanda šį sezoną rungtyniaus net šešiuose turnyruose – tiek vietiniame fronte, tiek ir tarptautinėse varžybose.

„Blogiausia tai, kad Azijos klubų varžybų tvarkaraštis nesuderintas su Europos rinktinių varžybų tvarkaraščiu. Deja, gali taip sutapti, kad klubo varžybos kirsis su Lietuvos rinktinės rungtynėmis, – sako G. Savukynas, kurio kontrakte su Kataro klubu nėra oficialiai numatyta galimybė išvykti iš klubo į Lietuvos rinktinės rungtynes. – „Al Arabi“ klubas labai nori namuose organizuoti tradicinį Persijos įlankos šalių klubų čempionatą. Jeigu pavyks gauti šią teisę, įtemptas tvarkaraštis gali man sukliudyti grįžti į Lietuvos rinktinę.“

G. Savukyno treniruojama Lietuvos rinktinė kovo mėnesį žais dvejas 2025 m. pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Suomijos rinktine. Pirmos rungtynės vyks kovo 14 dieną Vantoje, atsakomosios – kovo 17 d. Alytuje.

„Jau esame nusimatę rinktinės branduolį, nors po paskutinio atrankos turnyro, rinktinės sudėtyje bus matomų pakeitimų ir naujų pavardžių. Džiugu, kad jauniems žaidėjams daug pasitikėjimo davė gruodžio mėnesį Lietuvos rinktinės laimėtas Baltijos jūros taurės turnyras. Jauni žaidėjai galėjo išbandyti savo jėgas rinktinių rungtynėse su latviais, estais ir suomiais ir džiugu, kad tą patirtį mūsų jauni rankininkai perkėlė į žaidimą klubuose, – sakė G. Savukynas. – Džiaugiamės, kad pastaruoju metu gerai sekasi ir užsienio klubuose rungtyniaujantiems mūsų rinktinės lyderiams. Į Rumunijos čempionatą persikėlęs puolimo lyderis Aidenas Malašinskas vėl grįžo į žaidybinį ritmą. Gynyboje taip pat turime lyderį – Gerdą Babarską, rungtyniaujantį labai pajėgiame Prancūzijos čempionate. Į šiuos žaidėjus krypsta mūsų žvilgsniai. Norim, kad jie vestų rinktinę į priekį. Džiugina ir Austrijos bei Vokietijos klubuose rungtyniaujančių Lietuvos rinktinės rankininkų Karolio Antanavičiaus, Beno Petreikio, Mindaugo Dumčiaus ir kitų sėkmingas žaidimas. Tikėkimės, kad tokį žaidimą jie atsineš ir į Lietuvos rinktinę.“

Jeigu antrame pasaulio čempionato atrankos turnyro etape Lietuvos rankininkai įveiks Suomijos rinktinę, lemiamame atrankos etape gegužės mėnesį lietuviai dėl kelialapio į 2025 m. pasaulio čempionatą kovos su Vengrijos rinktine.