aA
Sporto pasaulis, ypač – profesionalus sportas yra ta sritis, kuri dėl viruso ir karantino nukentėjo ypač skaudžiai. Visi sporto renginiai atšaukti, profesionalūs sportininkai neturi galimybių ne tik varžytis, bet ir tinkamai treniruotis. Daugelis sporto sričių patiria ir esminių finansinių sunkumų. Kokia ateitis laukia Lietuvos sporto – pokalbis „Delfi Dėmesio centre“.

Laidoje – Ministro Pirmininko patarėjas, COVID-19 visuomenės informavimo grupės vadovas Giedrius Surplys, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnesytė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva ir Kauno „Žalgirio" vadovas Paulius Motiejūnas.

Pone Surply, pakalbėkime apie paskutinius sprendimus, liečiančius visą visuomenę. Karantinas pratęstas iki vasaros, artimiausių dviejų savaičių laikotarpyje numatyti švelninimai, bus leista laisvai keliauti Baltijos šalyse, nuo gegužės 18 d. atidaromi darželiai, atnaujinamas grožio salonų darbas, leidžiamos odontologijos paslaugos, leidžiami renginiai lauke, tiesa, iki trisdešimties žmonių ir išlaikant saugų atstumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministras šiandien sakė, kad vaikai į darželius sugrįš neiškart. Galite paaiškinti, kaip tai atrodys?

G. Surplys: Vis dar gyvename karantino sąlygomis ir tai darome protingai, racionaliai, turime saugoti save ir kitus. Net jei liberalizuojame daug dalykų, atveriame daugiau verslo veiklų, atveriame darželius, kad mūsų žmonės galėtų dirbti, o jų vaikai būtų prižiūrimi, vis tiek kiekviena įstaiga, kuri atsivers, privalės užtikrinti būtiniausias saugumo priemones. Galbūt tai ministras ir turėjo omenyje. Įstaigos nuo gegužės 18 d. jau galės veikti, tačiau jos turės susiderinti, kad atitiktų ir dezinfekcijos, ir patalpų vėdinimo, ir darbuotojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis, ir kitus reikalavimus. Turbūt dėl to yra numatoma, kad šioks toks darbo pradžios atidėjimas darželiuose gali vykti.

Pone Surply, kol kas dar nepriimtas sprendimas dėl restoranų ir kavinių veiklos atnaujinimo viduje. Kada to tikėtis, kaip manote?

G. Surplys: Manau, kad artimiausiu metu. Poreikis yra, jau galime pasėdėti lauko kavinėse, visą laiką galėjome maisto pasiimti išsinešimui, dabar kalbame apie tai, kad būtų galima atnaujinti veiklą patalpų viduje. Tačiau iškyla praktinių klausimų. Pvz., kaip užtikrinsime saugų atstumą, nes valgome nusiėmę kaukes, ir patalpose viruso sklidimo galimybė yra didesnė. Galbūt verta pagalvoti apie pertvarų įrengimą tarp staliukų ar kt.

Tiesiog kol kas nerasti protingi sprendimai, kaip būtų galima atnaujinti veiklą, bet tuo pačiu saugoti lankytojus ir personalą, dėl to kol kas yra susivėlinimas. Bet šie sprendimai bus rasti bendradarbiaujant su verslo bendruomene ir, manau, jau artimiausiu metu galėsime lankytis ir viešojo maitinimo įstaigose.

Viceministre, ar galėtumėte papildyti dėl darželių? Ką turėjo mintyje ministras, sakydamas, kad, nepaisant atidarymo, iškart visa apimtimi jie nepradės veikti?

K. Tiesnesytė: Šiandien kai kurie darželiai yra pradėję veikti, prižiūrimi vaikučiai tėvų, kurie turi dirbti ir negali vykdyti darbo nuotoliniu būdu. Iš tiesų net ir pirmas sušvelninimo etapas nebuvo toks gausus, kaip buvo galima tikėtis, nes vaikučių darželiuose skaičius nėra didelis. Iš tiesų yra klausimas ir dėl pačių darbuotojų sveikatos, kiek iš jų patenka į rizikos grupę. Reikia tam tikro laiko etapo, kad visus reikalavimus įstaigos galėtų atitikti.

Pereikime prie sporto. Nuo gegužės 18 d. bus ir šiokie tokie atlaisvinimai sporto klubams, bus leidžiamos individualios treniruotės sporto klubuose grupelėmis iki 6 asmenų. Pone Surply, kokie esminiai reikalavimai bus taikomi sportuojant sporto klube?

G. Surplys: Skubu patikslinti, kad grupelės ne iki 6 asmenų, o iki 10. Iš principo, sporto veiklos yra pakankamai spėriai atnaujinamos. Jau turėjome galimybę sportuoti lauke, o dabar įkeliame koją į sporto klubą, kai bus galima ne tik individualiai sportuoti, užtikrintant 10 kvadratinių metrų plotą vienam sporto klubo lankytojui, bet ir kalbame apie grupines treniruotes, kurias vestų patyrę, profesionalūs, kvalifikuoti treneriai. Tokios treniruotės vyktų grupėms iki 10 asmenų.

Kalbant apie profesionalius sportininkus, jiems ir anksčiau buvo sudarytos galimybės treniruotis tiek lauke, tiek viduje. Aišku, apribojimai turbūt erzina, bet jie yra įvesti saugant sveikatą. Turime užtikrinti tą dešimties metrų atstumą ir laikytis kitų reikalavimų. Bet faktas, kad Lietuvoje sportuoti gali vis daugiau žmonių – ne tik profesionalūs sportininkai.

Pone Gudzinevičiūte, kaip jūs matote, kaip sporto pasaulis taikosi prie naujos realybės?

D. Gudzinevičiūtė: Iš tiesų labai sudėtinga. Kurį laiką kankino nežinia, ar vyks šiemet Olimpinės žaidynės, ar ne. Kai buvo priimtas sprendimas, kad jos neįvyks šiemet, o bus perkeltos į kitus metus, manau, kad mūsų aukščiausio lygio sportininkai lengviau atsikvėpė, nes jei šių metų liepos mėnesį vyktų žaidynės, joms pasiruošti būtų tikrai labai sudėtinga. Tiesa, visiems sudėtinga, ne tik mūsiškiams. Bet ten, kur yra didelės specializuotos bazės, galbūt sportininkams buvo leidžiama treniruotis.

Mūsiškiai dabar vėlgi yra šiokioje tokioje nežinioje, nes laukia tarptautinių federacijų sprendimo, kada bus nukeltos kai kurios varžybos, kada jos įvyks, kam ruoštis. Bet džiaugiamės, kad kol kas daugmaž visi esame sveiki ir kantriai laukiame, kas bus toliau. Nes nukeliamos ne tik Olimpinės žaidynės, bet ir didžiuliai turnyrai, nusikelia ir Europos olimpinio komiteto organizuojamas jaunimo festivalis, kuris turėjo būti kitais metais – perkeltas į dar tolimesnius metus. Toks pats ir daugybės kitų renginių likimas. Karantinas yra karantinas, visi tai supranta, ir pagal galimybes visi sportavo, kaip galėjo.

Ponia Medvedeva, kaip jūs apibūdintumėte sąlygas profesionaliems sportininkams dabar treniruotis?

N. Medvedeva: Iki karantino švelninimo sportininkai tokių galimybių praktiškai neturėjo. Bet visi stengėsi sporto neapleisti. Kai kurie, kiek įmanoma, treniravosi namų sąlygomis, kiti turi privačius kiemus, jiems gal šiek tiek lengviau. Bet vėlgi, tai buvo tik sportinės formos palaikymas, kad visiškai neprarastų fizinės kondicijos. Bet, be abejo, tai buvo labai sudėtinga, kadangi į stadionus patekti niekas negalėjo, į parkus galbūt vienas kitas galėjo nueiti, bet tikrai ne visi turėjo tas galimybes. Tad iš tiesų labai sudėtingas laikotarpis.

Dabar labai džiaugiamės, kad sąlygos pamažu švelninamos ir pagrindiniai mūsų sportininkai pagal griežtus reikalavimus jau pradedami įleisti į stadionus. Bet šiandien jų yra mažoka, nes labai ribojamas skaičius.

Ponia Medvedeva, galite papasakoti rutiną – įsivaizduokime, profesionalus sportininkas, lengvaatletis, ateina į maniežą, stadioną. Kaip atrodo jo treniruotė? Jis vienas treniruojasi visame manieže, ar vos keli? Kaip tai atrodo, kaip viskas po to dezinfekuojama?

N. Medvedeva: Į maniežus jie dar nebuvo įleidžiami. Vilniuje maniežo net ir nėra. Šiuo metu daugiausiai treniruojamasi stadionuose. Be abejonės, šiek tiek keistoka, kai tokiame dideliame stadione sportuoja vienas ar du sportininkai su treneriu. Pirmiausia į stadionus buvo leidžiami tik olimpinės rinktinės kandidatai, dabar pradedama leisti po truputį daugiau.

Įsivaizduokite stadiono plotą – jis yra labai didelis. Ir čia treniruojasi vienas sportininkas. Ir jam pačiam nėra labai jauku, ir keistai atrodo, bet sąlygos tokios griežtos, baimių buvo pasėta labai daug, gal net nesinorėjo imtis kažkokių rizikų ar atsakomybių, ir tie sugriežtinimai buvo labai labai smarkūs. Kartais keistokai atrodo, kai tenisą gali žaisti, o į stadionus neleidžia.

Premjeras šiandien sakė, kad yra galimybės atnaujinti Lietuvos futbolo čempionatą. Ponia viceministre, ar galite papasakoti daugiau ne vien apie futbolą – gal tai liečia ir kitas sporto šakas, kada tai galėtų įvykti?

K. Tiesnesytė: Pirmiausia norėčiau patikslinti gerbiamos generalinės sekretorės pasakymą – teniso treniruotės ir sportavimas lauke buvo pradėti leisti vienu metu, kaip minėjo gerbiamas Surplys, tai buvo padaryta jau anksčiau, sportininkai jau porą savaičių treniruojasi. Iš tiesų pirmiausia dėmesys skiriamas sveikatai, vieniems kitų apsaugojimui. Kai epidemiologinė situacija tokia, kad galima ir išeiti į lauką drąsiau, ir viduje pradėti sportuoti, tie sprendimai Vyriausybės tokie ir buvo.

Kalbant apie ateitį, kaip žinome, nuo 18 d. jau bus leidžiami renginiai, kuriuose galės dalyvauti apie 30 žmonių. Man šiandien teko bendrauti su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu, mes apkalbėjome. Jie turėjo daug savų diskusijų su klubais, ir mes su juo sutarėme, kad artimiausiu metu, šią savaitę, grįšime prie detalaus klausimo, kaip galėtume reglamentuoti tuos reikalavimus – galbūt artimiausiame Vyriausybės posėdyje kitą savaitę būtų galima priimti tam tikras švelninimo nuostatas ir dėl sporto renginių.

Aišku, lauke galbūt didesnės, greitesnės galimybės. Kaip ir minėjote, ir restoranai pirmiausia atnaujino maitinimą atvirose erdvėse. Tad greičiausiai yra daugiau galimybių ir su žiūrovais greičiau pradėti žaisti.

O kalbant apie vidaus renginius, jie dar kiek atkeliami. Ir renginių organizatoriai, manau, vis dėlto yra suinteresuoti renginius vykdyti su žiūrovais. Nes, kaip ir minėjote pradžioje, yra patirti nuostoliai, negautas pelnas iš bilietų. Kadangi renginius ir varžybas organizuoja patys klubai, lygos, neabejoju, kad jos suinteresuotos, jog tai būtų renginiai su žiūrovais. Turime keletą dienų aptarti visas detales, sudėlioti taškus, kad jau kitą savaitę būtų galima priiminėti sprendimus. Spėčiau, kad realus laikas būtų jau birželio mėn.

Birželio mėnuo – ar galima tikėtis ir varžyboms sugrįžti į sales, kol kas be žiūrovų?

K. Tiesnesytė: Jau šiandien sportininkai, nacionalinės komandos, „Eurolygos" klubai, ir futbolo komandos treniruojasi. Vadinasi, salėje yra tiek pat sportininkų, kiek būtų ir renginyje be žiūrovų. Tad jeigu artimiausiu metu nedidės susirgimų skaičius, neatsiras židinys kokioje nors sporto patalpoje, jau galima galvoti apie tai, kad kitas švelninimo etapas liestų ir sporto renginius.

Kalbant apie finansus, ponia Gudzinevičiūte, Tautinio olimpinio komiteto biudžetas, kaip skelbiama, 95 proc. priklauso nuo „Olifėjos" loterijų bilietų pardavimo, pranešama, kad karantinas paveikė bilietų pardavimus, dėl to planuotos įplaukos į biudžetą sumažės iki 37 proc., kas būtų bemaž 4 mln. eurų. Koks tas blogiausias scenarijus, kuriam jūs ruošiatės, ir kokie yra jūsų prioritetai?

D. Gudzinevičiūtė: Patį blogiausią scenarijų jūs ir paminėjote. Mes labai viliamės, kad taip nenutiks, kad neteksime kokių 20 proc. Tada, žinoma, skaudės. Bet vėlgi – į žaidynes nevažiuojame, šiek tiek susitaupome iš to rezervo, kuris buvo atidėtas būtent kelionei į žaidynes. Tikimės, kad atsinaujinus bilietų pirkimui, grįžus pirkėjams į parduotuves, pradėjus pirkti bilietus, vėl kažkiek grįšime į savo vėžes.

Prioritetas, žinoma, vienas – pirmiausia neturi nukentėti žmonės: sportininkai ir tie, kurie su jais dirba – medikai, treneriai, visi, kurie tiesiogiai dirba, ir kuriems tos pajamos yra ypatingai svarbios. Nežiūrint į tai, kad nevyko kažkokios treniruotės, sportininkams nutraukti stipendijų mes neplanuojame, tai jau būtų kraštutinis atvejis. Visur taupysime, visur persižiūrėjome, susimažinome atlyginimus, peržiūrėjome išlaidas – kažkaip išsisuksime. Turbūt visiems nėra lengva, nebus lengva ir mums, bet kažkaip gyvensime.

Jau minėjote, kad Tokijo Olimpinės žaidynės yra perkeltos, atšauktas vasaros pabaigoje turėjęs vykti Europos lengvosios atletikos čempionatas – daugybė sporto renginių. Ponia Medvedeva, kaip apibūdintumėte sportininkų nuotaikas šiuo metu?

N. Medvedeva: Visi sportininkai labai pasiilgę vėl išeiti į arenas, dalyvauti varžybose, visi be galo pavargo nuo karantino, naminių treniruočių sąlygų – visi laukia įkvėpti gryno oro. Kiek man teko bendrauti su sportininkais, labai nusivylę, kad beveik visos tarptautinės lengvosios atletikos varžybos atšauktos, kol kas išskyrus Pasaulio pusmaratonio čempionatą, kuris perkeltas į spalio mėn. Bet jie visi viliasi, kad bent kažkokios varžybos vyks Pabaltijo mastu ir, be abejo, nacionalinės varžybos. Jų mes tikrai labai tikimės, jei neįvyks dideli pandemijos protrūkiai, tikrai stengsimės padaryti kiek įmanoma daugiau renginių per liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. Sportininkai be galo to laukia.

Lietuvos profesionalaus sporto flagmanas, aišku, yra Kauno „Žalgiris". Pone Motiejūnai, kaip šį laikotarpį gyvena Kauno „Žalgiris", kaip vyksta treniruotės?

P. Motiejūnas: Turbūt reikia sakyti, kad jos nevyksta. Mes dabar turbūt tapome mėgėjišku sportu, nes komandinės sporto šakos žaidėjams treniruotis po vieną yra toks mėgėjiškas darbas. Tai kol kas pas mus ir vyksta – žaidėjai turi planus ir ruošiasi individualiai, laukia, kada galėsime grįžti į sales ir treniruotis kaip komanda.

O kokia yra finansinė situacija? Suprantu, kad finansinių problemų Kauno „Žalgiriui" ir kitiems klubams bus daug.

P. Motiejūnas: Kiek anksčiau laidoje kalbėjote apie blogiausią scenarijų. Mes blogiausio scenarijaus atveju prarasime apie ketvirtadalį biudžeto. Jei planavome apie 12 mln., „minusas" gali būti apie 3 mln.

Ką tai reiškia jūsų klubui?

P. Motiejūnas: Blogai. Šiuo atveju yra blogai, bet visiems sąlygos yra vienodos. Visi „Eurolygos" klubai turi tą pačią situaciją. Tik vieni turi didžiuosius rėmėjus, kurie juos ištrauks, o kiti per metus bandys tas skyles panaikinti ir judėti į priekį. Stengiamės per daug nepanikuoti, ateityje tai reikės išspręsti.

– „Eurolygos" vadovai dar ieško sprendimų, kur ir kaip galėtų užbaigti sezoną. „Žalgiris" siūlo šį turnyrą rengti Kaune ir Vilniuje be žiūrovų. Kaip viskas vyktų? Kaip vertinate savo galimybes?

P. Motiejūnas: Vertiname optimistiškai, manome, kad turime tikrai nemažai privalumų prieš kitus. Tai – ir mažesnės viešbučių kainos, ir labai stiprus valdžios palaikymas, ir gana lengvas susisiekimas. Tad kozirių turime nemažai. O dėl pasiruošimo – visos komandos suvažiuotų į Lietuvą, pabaigtume reguliarų sezoną, sužaistume 6 rungtynes, o tada jau vyktų kiti etapai. Kol kas planas yra toks.

Kitaip tariant, visos komandos suskristų į Kauną ir Vilnių, čia pabaigtų „Eurolygos" sezoną, sužaistų visus trūkstamus mačus, tada – atkrintamosios, į kurias patenka 8 komandos, ir finalo ketvertas? Jei būtų pasirinkta Lietuva, viskas vyktų tokiu ritmu, ar ne?

P. Motiejūnas: Neaišku dėl finalinio etapo, ar būtų finalinis ketvertukas, ar būtų 8 komandos, vietoj „play-off" iškart būtų atkrintamosios, tik iš vienų rungtynių. Bet, šiaip taip, visos komandos gyventų Lietuvoje ganėtinai ilgai.

Jūsų nuomone, Lietuva turi geriausius šansus šiuo metu?

P. Motiejūnas: Visą laiką žiūriu optimistiškai, manau, kad taip. Nes visus kriterijus, kuriuos reikia atitikti, mes atitinkame – tiek salių, tiek viešbučių, tiek valdžios palaikymo, kuris yra svarbus, kad padėtų kontroliuoti, jog liga neišplistų ir visi būtų apsaugoti. Tad tikrai būtų nemažai privalumų.

Ponia viceministre, ar vasarą galės vykti masiniai sporto renginiai, jūsų nuomone? Lietuvoje jų vyksta daug.

K. Tiesnesytė: Šimtu procentų atsakyti „taip" į šį klausimą tikrai negalime, kadangi karantino sąlygų švelninimas vyksta etapais, labai daug reikšmės turi ir epidemiologų informacija, ir plitimai, ir mūsų pačių gebėjimai laikytis taisyklių, jų nepažeidinėti. Kai kuriais atvejais yra labai išradingų organizacijų, kurios geba persiorientuoti, pasikeisti savo tvarkas ir vykdyti veiklą. Yra čempionatai, kurie šį savaitgalį vyko nuotoliniu būdu. Aišku, žiūrovams galbūt tai nelabai smagu, bet tam tikri masiškesni renginiai – pvz., bėgimai etapais – manau, tokių sprendimų galima rasti.

Kalbant apie sporto varžybas ir renginius, jau turėsime palengvinimą, t.y. renginiai trisdešimčiai žmonių. Manau, su tam tikra kontrole renginių didėjimas yra tikrai galimas. Bet viskas priklauso ne nuo vieno sprendimo, o nuo aplinkinių sąlygų.

Dėl nacionalinių čempionatų – federacijos privalo juos įvykdyti, ar ne? Ponia Medvedeva, ar įsivaizduojate, kaip galėtų vykti įvairiausių amžiaus grupių, daugybės sportinių rungčių lengvosios atletikos čempionatas Lietuvoje, kai renginiuose gali dalyvauti iki 30 žmonių, įskaitant atletus, teisėjus ir kt.?

N. Medvedeva: Jei sąlygos būtų tokios, tai būtų be galo sudėtinga. Bet mes labai viliamės, kad šios sąlygos Lietuvoje gerės. Varžybų birželio mėn. dar tikrai neplanuojame, bet nuo liepos, rugpjūčio mėn. manome, kad tai bus įmanoma. Svarstėme visokius variantus, galbūt varžybas pratęsti keliomis dienomis, ir organizuoti po keletą rungčių. Manau, kad sprendimą mes rasime. Įvairių amžiaus grupių čempionatai pas mus vyksta atskirai, tad turėsime daug laiko juos įvykdyti. Bet mes tikrai pasirengę ir labai viliamės, kad mums tai pavyks padaryti.

Ponia Gudzinevičiūte, kokią informaciją turite iš daugybės kitų olimpinių sporto šakų federacijų, kaip jie vykdys nacionalinius čempionatus?

D. Gudzinevičiūtė: Kol kas tikrai labai sudėtinga. Kaip sakė Nijolė, kiekviena federacija turės pati nuspręsti, galės ar negalės tai padaryti ir kaip jie tai padarys. Mūsų kriterijai, pagal kuriuos yra skiriami finansavimai sportininkams, jie galios, kurie jau yra įvykdyti normatyvai, ir jei šiais metais kažkur nevyks kažkokios varžybos, tikrai neatsižvelgsime.

O tie, kurie gali pasitelkti išradingumą – žinoma, tarptautinių federacijų taisyklės nenumato, pvz., nuotolinių dalyvavimų. Bet, baigiant linksmesne tema, pvz., mes planavome olimpinę dieną birželio pradžioje Vilniuje, galvojome, kad surinksime kokių 30 tūkst. žmonių – dabar aišku, kad ji neįvyks, paliekame galimybę, kad galbūt ji įvyks rudenį. Bet birželio 23 d., tikrąją olimpinę dieną, kviečiame dalyvauti nuotoliniu būdu ir interaktyviai prabėgti olimpinę mylią – informacijos ieškokite mūsų svetainėje.


Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
1.2500

Lietuvos sambo čempionate dominavo vilniečiai

Savaitgalį Šiauliuose vyko 68-asis Lietuvos sambo čempionatas, informuojama pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos plaukimo federacijos vadovas: negalime „Formulės-1“ trasoje bėgti su senu kuinu (2)

Nors šalies plaukikai pernai neturėjo galimybių startuoti svarbiausiose tarptautinėse varžybose,...

Antrąją turnyro dieną Lietuvos ledo ritulio rinktinės laukia šeimininkų iššūkis

Lenkijoje tęsiasi tarptautinis „Trijų jūrų taurės“ ledo ritulio turnyras, kuriame dalyvauja...

Lietuvos boksininkas – per žingsnį nuo pasaulio čempionato medalio (2)

Pasaulio jaunimo čempionate antrą pergalę iškovojo Lietuvos boksininkas Aleksandras Trofimčiukas....

Lietuvos buriuotojų treneris: olimpinių sportininkų dalia – kaip gladiatorių aikštelėje

Apie pusantro šimto viso pasaulio stipriausių „ Laser Standard “ ir apie šimtas „ Laser...

Top naujienos

VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami trijose srityse (43)

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė...

Landsbergis: Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą (140)

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES)...

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (293)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (60)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Linas Kojala. Futbolas tik išrinktiesiems

Kai 2019 metais nuvykau į Liverpulį stebėti šio miesto tituluočiausios komandos rungtynių,...

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos (464)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (6)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

„AstraZenecos“ iš Danijos nori ne tik Lietuva: jau rikiuojasi eilė

Tuo metu, kai kylantis susirūpinimas dėl saugumo verčia Vakarų Europos valstybes riboti „...

The Economist | D+

Bidenas nori kalbėtis, bet iš rankų nepaleidžia ir lazdos: siekia bausti Rusiją

Joe Bidenui praeitą lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, dalis politikos žinovų spėjo,...