Sekmadienį Ramonos mieste, Oklahomoje (JAV), surengtose vyrų disko metimo varžybose „Oklahoma Throws Series“ M. Alekna rekordą užfiksavo penktuoju metimu.
Į šias varžybas metikai važiuoja gaudyti vėjo – atviroje vietoje, esant palankiam vėjui diską galima švystelėti keliais metrais toliau nei uždaruose, dideles tribūnas turinčiuose stadionuose, kuriuose vyksta didieji čempionatai.
Jau šeštadienį čia įspūdingus rezultatus rodė moterys, o lietuvė Ieva Gumbs beveik 3 metrais pagerino asmeninį rekordą ir įvykdė olimpinį normatyvą – 64.98 m.
Ir sekmadienį pučiant stiprokam vėjui M. Alekna jau pirmuoju bandymu diską švystelėjo 72,21 m. Visi jo metimai skriejo virš 70 m ribos, o lemtingu tapo penktasis.
Planetos rekordas (74,08 m) nuo 1986-ųjų priklausė vokiečiui Jurgenui Schultui, o Lietuvos – Mykolo tėčiui Virgilijui (73,88 m).
„Tikrai malonu, dvigubai maloniau, kad tą pavyko padaryti sūnui Mykolui. Prisimenu savo laikus, kai buvau labai priartėjęs prie rekordo, trūko dvidešimties centimetrų. Tada Mykolas net gimęs nebuvo. Žinau, ką reiškia šis atstumas. Tai didžiulis atstumas. Labai džiaugiuosi, kad gimė ir užaugo toks žmogus, kuris pasiekė naują pasaulio rekordą“, – Delfi tinklalaidėje „Sportinė forma“ sakė Mykolo tėtis Virgilijus.
Dukart olimpinis čempionas pridūrė, kad dabar sūnus galės ramiau ruoštis svarbiausiems metų startams – liepą prasidėsiančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir birželį įvyksiančiam Europos čempionatui, kuriame gins čempiono titulą.
„Reikia pakovoti dėl didžiausio apdovanojimo. Jeigu pavyks išlaikyti sportinę formą ir nebus traumų, tikrai galime tikėtis aukščiausių apdovanojimų“, – viliasi V. Alekna.
Kviečiame skaityti arba klausyti visą pokalbį su V. Alekna apie Mykolo pasiekimą, galimybių ribas, karjeros pradžią ir aukštyn lipantį kitą sūnų Martyną.
– Virgilijau, ar spėjote išsimiegoti po varžybų stebėjimo naktį?, – paklausėme V. Aleknos.
– Jeigu tai galima vadinti poilsiu, tai šiek tiek spėjau. Miegas buvo neramus, po sėkmingo Mykolo pasirodymo užplūdusios džiaugsmingos emocijos padarė savo ir išsimiegojau ne taip gerai, kaip įprastai.
– Kokios emocijos užplūdo išvydus lemtingą, penktą metimą?
– Tikrai malonu, dvigubai maloniau, kad tą pavyko padaryti sūnui Mykolui. Prisimenu savo laikus, kai buvau labai priartėjęs prie rekordo, trūko dvidešimties centimetrų. Tada Mykolas net gimęs nebuvo. Žinau, ką reiškia šis atstumas. Tai didžiulis atstumas. Labai džiaugiuosi, kad gimė ir užaugo toks žmogus, kuris pasiekė naują pasaulio rekordą