Vis dėlto lietuvei prireikė daug valios ir kovingumo, jog išvis pasirodytų sektoriuje. Į svarbiausią metų startą Universiados čempionė išvyko traumuota.
„Tai, kas įvyko šiandien ir turėjo nutikti. Atvykau į Pekiną būdama tikrai ne pačios geriausios sportinės formos. Iškart po Lietuvos čempionato, likus dviem savaitėms iki atvykimo į Pekiną, dėl per didelio krūvio ir netaisyklingo judesio treniruotės metu patyriau nugaros traumą. Savaitę negalėjau treniruotis, nuolat buvau prižiūrima medikų ir kineziterapeutų“, – prisipažino A. Palšytė.
Dalis Lietuvos lengvaatlečių, patyrusių traumas prieš planetos pirmenybes, į Kiniją neišvyko, tuo tarpu A. Palšytė nusprendė rizikuoti.
„Svarstėme, ar būsiu pajėgi keliauti į čempionatą, nes pirmomis dienomis po patirtos traumos net negalėjau be skausmo vaikščioti ar daryti staigių judesių. Kadangi skausmai su laiku šiek tiek rimo, pradėjau palengva judėti, nusprendėme, kad pabandyti dalyvauti verta. Stambiųjų raumenų tonusas ir judesių amplitudės nebuvo pakitę, iki kvalifikacijos buvo nemažai laiko, tad tikėjomės skausmus nugalėti ir išspausti viską, kas įmanoma“, – paaiškino A. Palšytė.
Per dvi savaites sportininkė atliko vos keturias treniruotes, kurias sudarė lengvas bėgimas ir specialūs pratimai. A. Palšytė su kineziterapeutais ir trenere Tatjana Krasauskiene didžiausią dėmesį skyrė nugaros atstatymui ir skausmo pašalinimui. Lengvaatletė teigė, jog prieš kelionę savijauta buvo gera, tačiau atvykus į Kiniją kaip mat suprastėjo.
„Nutiko taip, jog po kelionės ir pirmos nakties Pekine vėl prasidėjo aštrus skausmas. Nelabai supratome dėl ko, gal mano nugara dar nebuvo pasiruošusi keliauti tokį atstumą, gal dėl to, jog viešbučio lovos čiužinys buvo beveik grindų kietumo... Su kiekviena diena atsikeldavau vis blogesnės savijautos“, – sakė Lietuvos šuolininkė.
Dieną prieš kvalifikaciją A. Palšytę ir vėl kamavo ūmūs skausmai: buvo kreiptasi ne tik į rinktinės kineziterapeutą Mantą Lesnicką, bet ir į legendinio Estijos disko metiko Gerdo Kanterio pagalbininką Indreką Tustitą.
„Gavau didžiules dozes nuskausminamųjų vaistų, kvalifikacijos rytą jau 6 val. Dariau specialius pratimus nugaros stabilizavimui, o iškart prieš išvykstant į varžybas turėjau masažo ir tempimo sesiją su estų mediku. Žinojau, jog šokinėti bus itin sunku, bet teko sukąsti dantis ir kovoti iki pabaigos“, – teigė A. Palšytė.
Kvalifikacija lietuvei prasidėjo neprastai: ji pirmais bandymais įveikė 180 cm, 185 cm ir 189 cm aukščius, tačiau į 192 cm aukštį iškeltos kartelės peršokti nepavyko. Toks rezultatas būtų garantavęs vietą finale. Sportininkei dar šiemet pavyko įveikti 198 cm.
„Stengiausi neparodyti priešininkėms, kiek skausmo man sukelia kiekvienas bandymas, tačiau tai buvo gana akivaizdu. Manau, kad net jei ir būčiau patekusi į finalą, negalėčiau jame startuoti dėl pasikartojančių skausmų, – svarstė A. Palšytė. – Visgi esu tarp geriausių pasaulyje ir kęsdama didžiulius skausmus sugebėjau nugalėti tiek save, tiek dar beveik 20 kitų šuolininkių. Dabar visas dėmesys bus skirtas traumos gydymui, profilaktikai, o tada – Rio olimpinėms žaidynėms ir naujoms aukštumoms.“
A. Palšytė turėjo dalyvauti ir baigiamajame Deimantinės lygos etape Briuselyje (Belgija), tačiau kol kas abejojama, kad į šias varžybas lietuvė išvyks. Pasaulio čempionate pasirodymų dar laukia trys Lietuvos ėjikai Brigita Virbalytė-Dimšienė, Neringa Aidietytė ir Tadas Šuškevičius, maratonininkė Rasa Drazdauskaitė ir šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys.
