Tikėjosi bėgti greičiau
Nors D. Lobačevskės pergalė specialistams nebuvo netikėta, pagrindinėmis favoritėmis buvo laikomos Kenijos ir Etiopijos bėgikės. Į Vokietijos didmiestį lietuvė atvyko turėdama antrą geriausią asmeninį rezultatą tarp moterų stajerių, tačiau distancijos pradžioje iniciatyvos ėmėsi Afrikos žemyno atstovės.
„Po 30 kilometrų pamačiau, jog vejuosi lyderes. Tada kaip medžiotoja pradėjau jas medžioti vieną po kitos ir sumedžiojau iki trisdešimt antro ar trečio kilometro“, – portalui SportIN.lt juokdamasi pasakojo D. Lobačevskė.
Sportininkė prisipažįsta, jog prieš startą apie nugalėtojos titulą negalvojo.
„Visada tikiuosi pasirodyti geriausiai. Galvojau, kad šiame maratone pavyks pagerinti asmeninį rekordą, o minčių apie pirmą, trečią ar dešimtą vietą nebuvo“.
D. Lobačevskės geriausias rezultatas yra 2 valandos 28 minutės ir 3 sekundės, kurį pasiekė 2010 metais Kaprio mieste (Italija). Hamburge lietuvė distanciją įveikė per 2 valandas 29 minutes ir 17 sekundžių.
Bostono įvykiai sumaišties nekėlė
Maratonas Hamburge vyko nepraėjus nė savaitei po tragiškai pasibaigusių varžybų Bostone. Viename didžiausių JAV miestų vykusio maratono metu netoli finišo nugriaudėjo sprogimai, nusinešę trijų žmonių gyvybes. Dar apie 170 žmonių buvo sužeisti.
Kalbėdama apie Hamburgo maratoną, D. Lobačevskė tvirtino, jog panikos nejautė.
„Buvo labai daug kalbama ir klausinėjama vokiečių žurnalistų, apie Bostono įvykius kalbėjo ir organizatoriai“, – pasakojo lietuvė. – Kai kurie bėgikai bėgo su specialiomis apyrankėmis, tačiau viskas vyko labai ramiai, panikos nebuvo“.
Užsitęsusi žiema pasiruošimo sezonui nesujaukė
Pasiruošimą sezonui D. Lobačevskė pradėjo treniruočių stovykla Portugalijoje. Šioje šalyje lietuvė sportavo sausio ir vasario mėnesiais.
„Ilga žiema pasirengimo nesujaukė, nebent varžybų atžvilgiu. Neturėjau jokių startų žiemą, kadangi Europoje niekur nebuvo įmanoma bėgti, o važiuoti į Aziją nesinorėjo“, – pasakojo D. Lobačevskė. – Sunkus buvo kovas ir pirma balandžio pusė, kadangi bėgti teko per šaltį, sniegą ir ledą. Tačiau treniravausi ne ką mažiau nei stovyklos metu“.
Kalbėdama apie pavasarį vykstančius maratonus, sportininkė teigė, jog rezultatai juose yra neprognozuojami, o geriausius rezultatus maratonininkai demonstruoja rudenį.
„Pavasario maratonai yra sunkūs. Mes esame iš šalies, kurioje yra šalta, todėl daug kilometrų reikia įveikti manieže arba sporto klube ant bėgimo takelio. Geriausi rezultatai yra pasiekiami rudenį, kada yra švieži vaisiai ir daržovės“, – juokėsi lengvaatletė. – Maratonas Hamburge buvo bandomasis.“
Konkurencijos rinktinėje nejaučia
Po dvejų metų diskvalifikacijos už dopingo vartojimą į sportą sugrįžus Živilei Balčiūnaitei, net keturios Lietuvos maratonininkės įvykdė 2013 metų pasaulio čempionato, kuris vyks Maskvoje, kvalifikacinį normatyvą. Pasaulio čempionatuose maratono rungtyje šaliai gali atstovauti penki sportininkai, tačiau olimpinėse žaidynėse – tik trys.
D. Lobačevskė tikino, jog konkurencijos tarp Lietuvos maratonininkių nėra.
„Žiemą kartu treniravomės, o su Remalda Kergyte kartu gyvenome stovyklos metu“, – teigė lengvaatletė. – Su Živile (Balčiūnaite – SportIN.lt) mes nebendraujame. Matau, kad ji pradėjo bėgioti ir tiek“.
Būtent Ž. Balčiūnaitei priklauso dar 2005 metais pasiektas Lietuvos rekordas (2 valandos 25 minutės ir 15 sekundžių). D. Lobačevskė tiki, jog gali pagerinti šalies rekordą.
„Kada aš būsiu pasiruošusi, tada aš jį ir pamušiu“, – juokdamasi pasakojo olimpietė. – Kol nesu pasiruošusi, tol ir nepamušu“.
Pasaulio čempionate sieks patekti į dvidešimtuką
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatas Maskvoje vyks rugpjūčio 10–18 dienomis. Prieš dvejus metus debiutiniame pasaulio čempionate D. Lobačevskė užėmė 25-ą vietą.
„Šiemet norėčiau pasirodyti geriau nei Pietų Korėjoje. Dvidešimtukas būtų labai gerai“.
SportIN.lt pasiteiravus, kokį įspūdį paliko 2012 metų Londono olimpinės žaidynės, kurios sportininkei buvo pirmos karjeroje, D. Lobačevskė, užėmusi 28-ą vietą, teigė, jog žaidynėse galėjo pasirodyti geriau.
„Pasirodymų olimpiadoje esu patenkinta, tačiau visada norisi geriau. Galėjau pasiekti geresnį rezultatą, bet paskutiniai keturi kilometrai buvo labai sunkūs. Oras Londone buvo labai „geras“. Lietus, balos... Savaitę buvau negyva. Įspūdis iš žaidynių labai geras. Viskas buvo įdomu, gyvenome viename kaime. Daugiau nebeprisimenu“, – kvatojo sportininkė.
