Azerbaidžano sostinėje Baku gegužės 30 – 31 dienomis vykęs Europos čempionatas Kauno klubo „Karys“ trenerio Gedimino Varkalos auklėtinei nebuvo labai sunkus – iki pat finalo I. Mikštaitė (svorio kategorija iki 65 kg) ėjo nepalikdama varžovėms jokių vilčių. Pirmąsias dvi kovas su ukrainiete Anastazija Chrustalova ir bulgare Ivanka Deleva laimėjo nokautais. Jos pranašumas nekėlė abejonių ir pusfinalyje, kur buvo nugalėta švedė Cecilia Wallin.
Finale I. Mikštaitės laukė nemažas iššūkis – akistata su kita Lietuvos kovotoja Gabija Gudeliauskaite. Būtent šiai jaunai ir ambicingai kovotojai patyrusi I. Mikštaitė pralaimėjo šių metų Lietuvos čempionate. Tad finalui ji buvo rimtai nusiteikusi, neabejojo, kad nugalėtoja nepaaiškės per pagrindinį kovos laiką – Ingai su lietuvėmis kovoti sunkiau nei su užsienietėmis.
Tačiau laukta dramatiška kova dėl Europos čempionės titulo baigėsi gerokai anksčiau – G. Gudeliauskaitė buvo diskvalifikuota, kai nokautavo varžovę neleistinu smūgiu į galvą. Tęsti kovos medikai nebeleido ir pergalė buvo skirta I. Mikštaitei. Europos čempionės titulą susigrąžinusi kaunietė buvo išvežta į ligoninę, tačiau atlikus būtinus tyrimus visi lengviau atsikvėpė – ji nepatyrė rimtesnės traumos.
Inga Mikštaitė pasakoja, kad pergalės euforiją pajuto tik po kelių dienų, kai iš Baku grįžo namo ir sulaukė daugybės sveikinimų. Tik tada suprato, kad Europos čempionate nugalėjo patį stipriausią savo priešininką – save.
„Pergalės džiaugsmą pajutau ne tik todėl, kad vėl tapau stipriausia Europoje. Turbūt daug svarbiau yra tai, kad sugebėjau įveikti vidinius savo išgyvenimus, kad apskritai užlipau ant tatamio ir galėjau kovoti. Kiekvienoje kovoje turėjau kovoti ne tik su priešininkėmis, bet ir su savo mintimis“, - pripažino I. Mikštaitė. Sunkios mintys ją slėgė po nesėkmingai susiklosčiusio 2013 m. pasaulio čempionato, o dar labiau viską apsunkino netektis - prieš tris mėnesius Inga palaidojo tėvelį.
Europos čempionė džiaugiasi, kad sunkus darbas treniruotėse ir treneris G. Varkala jai padėjo atsitiesti. „Mes su treneriu esame labai darni komanda ir gerai suprantame vienas kitą“, - sako I. Mikštaitė. Ji vis dažniau išgirsta, kad ateina metas trauktis iš didžiojo sporto, bet priimti tokio sprendimo neskuba: „Jaučiu, kad dar galiu kovoti.“
