T. Ajanas įžengė į svarbiausius IWF kabinetus tais pačiais metais, kai Fidelis Castro tapo Kubos prezidentu. Ir vadovavo ilgiau.
Nuo 1976 metų vengras ėjo IWF generalinio sekretoriaus pareigas, 2000-aisiais buvo išrinktas prezidentu.
T. Ajanui ir sunkiajai atletikai sunkiausias buvo pastarasis dešimtmetis. Vieną labiausiai dopingu susitepusių sporto šakų spausti ėmė Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC), reikalaudamas skaidresnės ir griežtesnės dopingo kontrolės bei grasindamas išmesti sunkiaatlečius iš olimpinių žaidynių.
IWF buvo priversta reaguoti masinėmis sankcijomis. 2017 metais suspenduotos buvo devynių šalių, kurių sportininkai padarė daugiausiai antidopingo taisyklių pažeidimų, rinktinės. Ant nubaustųjų suolelio atsidūrė net tokie sunkiosios atletikos banginiai kaip Kinija, Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Ukraina, Turkija.
Tačiau kritikai T. Ajano bandymus taisyti sunkiaatlečių reputaciją vadino konformistiniais ir nepakankamais, įtarė IWF vadovybę dangstant susitepusius sportininkus ir taip vengiant dar didesnių skandalų.
Praėjusį sausį kaltinimus korupcija T. Ajanui metė Vokietijos televizija ARD, paviešinusi, jog šis pasisavino daugiau nei 5 mln. eurų IWF lėšų. Sunkiosios atletikos patriarchas kaltintas per dešimtmečius kūręs „dopingo slėpimo ir korupcijos kultūrą“ savo sporto šakoje.
Nors vengras neigė įtarimus ir laikinai nusišalino nuo pareigų, kol bus atliktas nepriklausomas tyrimas, daliai IWF vykdomojo komiteto to nepakako. Iš pradžių siekti naujos kadencijos ketinusiam prezidentui buvo pratęstas suspendavimo laikotarpis, galiausiai jis pats iškėlė baltą vėliavą.
Budapešte įsikūrusiai federacijai iki rinkimų vadovaus laikinai prezidentės pareigas einanti amerikietė Ursula Papandrea.
