„Būdamas 15 metų amžiaus pabandžiau Džiudžitsų ,bet norėjosi daugiau veiksmo, kad dar būtų galima ir smūgiuoti. Taip ir pradėjau treniruotis MMA. MMA traukia savo universalumu, niekad nestovėsi vienoje vietoje ir visada bus kur tobulėti“, - portalui fightclub.lt teigė jis.
- Ar buvai peštukas?
- Vaikystėje tekdavo pasipešti, kaip ir kiekvienam berniukui. Būdavo visko...
- Turbūt dažnas klausimas: ar teko muštis gatvėje? Panaudoti gatvėje įgūdžius, kad apgintum ką nors?
- Paauglystėje, neslėpsiu, teko ir gatvėje pasigrumti, bet kovinis sportas yra gerai tuo, kad tavo visa agresija ir energija lieka salėje. Nes pas mane jos buvo tikrai nemažai.
- Marijampolėje tave atpažįsta gatvėje?
- Kas domisi šiuo sportu, tikrai atpažįsta. Aišku, Marijampolė nėra didelis miestas ir čia turiu draugų ir nemažai pažįstamų. Čia ir taip visi vieni kitus pažįsta.
- Kokia savijauta buvo pirmą kartą išėjus į MMA ringą?
- Mano pirma kova įvyko Marijampolėje, mano gimtajame mieste. Jausmas buvo nekoks, labai jaudinausi, nes buvo susirinkę visi draugai ir pažįstami. Namuose nėra lengva kovoti, nes slegia didelė atsakomybė, nesinori nuvilti saviškių. Pirmąją profesionalią kovą aš laimėjau ir tada supratau, kad noriu dar daugiau kovoti ir siekti pergalių.
- Kokia įsimintiniausia kova?
- Įsimintiniausia kova tai gal, kai pirmą kartą kovojau Japonijoje, dideliame turnyre, nes čia buvo šuolis į didesnius vandenis. Ir ta pergalė reiškė, kad aš judu į priekį, nestoviu vietoje. Tai tikrai suteikia daug jėgų ir noro treniruotis, ir kovoti toliau.
- Kovojai prieš Fiodorą Jemelianenką. Kokį įspūdį paliko kova, pats Fiodoras?
- Su Fiodoru aš jau buvau pažįstamas prieš šią kovą, nes mes kartu dalyvavome keliuose turnyruose prieš tai. Jis yra labai geras ir nuoširdus žmogus, tikras kovotojas ringe, bet visai kitoks už ringo. Jis yra tikras pavyzdys, koks turi būti MMA kovotojas. Apie mūsų tarpusavio kovą galiu pasakyti tik tiek, kad nors ir pralaimėjau, man buvo didelė garbė, nes ne bet kas gali pasigirti, kad yra kovojęs su šia MMA legenda.
- Kur šiuo metu treniruojiesi - JAV ar Lietuvoje? Kokiame klube?
- Šiuo metu aš treniruojuosi ir kovoms ruošiuosi Čikagoje, JAV. „Soviet Force“, „Top Notch“ ir pas Dimitrijų Bartkevičių.
- Kokios yra treniruočių sąlygos JAV? Ar skiriasi nuo sąlygų Lietuvoje?
- Treniruočių lygis JAV labai daug kuo skiriasi negu Lietuvoje, net patys geriausi MMA kovotojai iš viso pasaulio važiuoja ruoštis į Ameriką, nes čia lygis labai aukštas. Aš kol pats to nepamačiau ir pats nepabandžiau atrodė, kad gerai ir Lietuvoje, bet realybė yra kitokia. Nieko neturiu prieš Lietuvos trenerius ar sportininkus, bet norint nestovėti vietoje ir pereiti į aukštesnį lygį, reikia pasitreniruoti ir svetur.
Amerikoje tą lygį galima pasiekti daug greičiau. Apie tai esame kalbėję ir su kitu garsiu Lietuvos kovotoju Mariumi Žaromskiu, kuris taip pat kovoja „Bellator'e“ ir treniruojasi JAV. Jis taip pat tokios nuomones, kad pats aukščiausias MMA lygis yra čia. Pagrindinis dalykas - čia yra labai daug aukšto lygio treniruočių partnerių, ko labai trūksta Lietuvoje.
- Koks tavo treniruočių grafikas? Kiek kartų per dieną/savaitę treniruojiesi?
- Treniruojuosi šešis kartus per savaitę, porą kartų per dieną. Grafikas tikrai įtemptas ir nėra laiko gaišimui. Kaip sakoma, kuo daugiau pralieji prakaito treniruotėse, tuo mažiau kraujuoji varžybose.
- Ar daug skiri dėmesio mitybai? Pats sudarinėji dietos planą ar turi dietologą?
- Mitybai daug dėmesio neskiriu, valgau viską ir daug, nes krūviai labai dideli ir reikia daug energijos kad juos pakelti. Būna kartais pasikonsultuoji su papildų specialistais, kokius vitaminus gerti, kad nenualinti organizmo.
- Nemažai trenerių yra tokios nuomonės, jog darbas su štangomis yra nereikalingas kovotojams, jėga išsivysto treniruočių eigoje. Kokia tavo nuomonė apie darbą su svoriais ir ar pats daug tam skiri dėmesio?
- Su svoriais dirbu tikrai nemažai, nes kovose reikia turėti daug jėgos. Tiksliau, sprogstamosios jėgos ir ištvermės, čia yra pagrindas. Su svoriais aš treniruojuosi „Soviet Force“ klube, kur mane treniruoja lietuvis Aidas Urbonas ir meksikietis Rogelio.
- Kaip palygintum bendrą Lietuvos ir JAV trenerių lygį? Ar geriausi Lietuvos treneriai prilygsta amerikiečiams?
- Kaip ir minėjau prieš tai, Lietuvos treneriai nėra blogi ir visa jų metodika yra gera, bet tik siūlyčiau daugiau pavažinėti į seminarus ir pasisemti daugiau patirties bei naujos treniruočių metodikos. Iš Lietuvos trenerių, kurie tai daro ir siekia naujovių, norėčiau paminėti Marių Misiūną ir Romualda Navicką.
- Neseniai pasirašei kontraktą su „Bellator“ organizacija. Tai buvo netikėta, ar tikėjaisi to?
- Jeigu sakyčiau, kad nesitikėjau, tai būtų netiesa, nes aš to siekiau jau labai seniai. Pasirašyti kontraktą su šia organizacija kol kas yra mano karjeros viršūnė, nes kovoti aukščiausio lygio varžybose yra kiekvieno kovotojo svajonė. Girdėjau šnekų netgi žiniasklaidoje, kad aš išvažiavau į užsienį ieškoti laimės, bet vis tiek grįšiu į Lietuvą nieko nepešęs. Yra daug žmonių, kurie tiki mano sėkme, bet tuo pačiu yra ir žmonių, kurie džiaugtųsi jei man nesisektų. Taip jau yra, tik džiaugiuosi, kad yra daugiau palaikančių, negu kišančiu pagalius ir ratus žmonių.
- Kas yra mėgiamiausias tavo kovotojas?
- Mėgstamiausi kovotojai - Danas Hendersonas ir Fiodoras.
- Kaip jauteisi pasirašęs sutartį su „Bellator MMA“?
- Buvau labai laimingas, to jausmo negalima apsakyti, nes siekiau šio tikslo labai ilgai, buvau daug pažadų prisiklausęs iš vienos federacijos, kurios neminėsiu, bet metai bėgo ir vis nieko nebuvo daroma. Labai dėkingas Deividui Markevičiui, kad patikėjo manimi, kad aš galiu kovoti aukščiausio lygio varžybose, ir man padėjo tai pasiekti.
- Kokie tolimesni ateities planai?
- Pagrindinis tikslas - kovoti dėl „Bellator“ diržo. Darysiu viską, kad iškovočiau teisę susikauti su dabartiniu „Bellator“ čempionu Attila Vegh, su kuriuo jau buvau susitikęs ringe ir kuris mane nugalėjo tik teisėjų sprendimu, nors aš tikrai jaučiuosi kad tą kovą laimėjau. Noriu atsirevanšuoti už pralaimėjimą ir tuo pačiu atimti iš jo „Bellator“ čempiono diržą. Tuo pačiu noriu garsinti savo šalį ir miestą, nes dar niekas iš Lietuvos sportininkų nekovojo dėl „Bellator“ diržo. Tikrai žinau, kad galiu tai pasiekti.
- Ką planuoji veikti baigęs karjerą? Pasiliksi prie kovinio sporto, ar turi kitų planų?
- Baigęs karjerą noriu padėti jaunimui siekti aukštų rezultatų ir perduoti jiems savo žinias, nes aš praėjau visą tą kelią. Lietuvoje yra tikrai daug perspektyvaus jaunimo, bet atrodo ,kad kuo toliau, tuo labiau jaunimas nori visko iš karto, be didesnių pastangų. Noriu pažymėti, kad man užtruko 13 metų patekti į patį aukščiausią lygį, taigi jauniems kovotojams palinkėsiu nenuleisti rankų, o siekti savo užsibrėžto tikslo, jis pasiekiamas tik sunkiu darbu. O prireikus, aš mielai pasidalinsiu savo patirtimi su visais.
- Ko palinkėtum MMA mėgėjams Lietuvoje naujaisiais 2014 metais?
- Visiems sportininkas galiu palinkėt stiprybės, kantrybės, sveikatos
- Ar norėtum ką nors paminėti, kam nors padėkoti?
- Prie šio kontrakto pasirašymo prisidėjo labai daug žmonių, labiausiai norėčiau padėkoti „Flawless MMA“ vadovams ir mano vadybininkams Deividui Markevičiui ir Sengui Sithisakdui, taip pat pagrindiniams rėmėjams - Vitalijui Kaleinikovui ir Svajūnui Mirinavičiui, treneriams Aidui Urbonui, Rogelio, Dimitrijui Bartkevičiui, Macario Ramos ir visai „Top Notch“ komandai. Taip pat ačiū visiems MMA gerbėjams, kurie mane taip labai palaiko.
* * *
Beje, E. Valavičiaus vadybininkas Deividas Markevičius ieško rėmėjų Egidijui:
„Jei atsirastu kompanijų ar pavienių asmenų, kurie norėtų prisidėti prie Egidijaus pasiruošimo „Bellator“ varžybose, mielai galite susisiekti su manimi. Tuo labiau, kad „Bellator“ turnyrai bus matomi visame pasaulyje. „Facebook“ - Deividas Flawless FC, „Twitter“ - @DeividasFFC.
Įspėjimas: vaizdo įraše - smurtiniai vaizdai:
