Visai neseniai vyriausiasis rinktinės treneris Mindaugas Andriuška paskelbė 20 žaidėjų sąrašą, kurie yra kviečiami į stovyklą Alytuje.
Drezdeno„Elbflorenz“ klube žaidžiantis kairiarankis Mindaugas Dumčius tikino, kad komanda sau kelia pačius aukščiausius tikslus.
„Varžovų negalime bijoti. Nuvertinti jų tikrai nereikia, tačiau jeigu bijosime šių komandų, tai, ką tuomet veiktumėme pasaulio čempionate?, – užtikrintas buvo vienas rinktinės lyderių.
– Tarpsezonį pakeitei komandą. Kaip sekasi apsiprasti naujoje aplinkoje?
– Viskas gerai. Be abejo, reikėjo laiko prie visko priprasti, bet sezoną pradėjome solidžiai. Dabar buvome įkritę į šiokią tokią duobę, tačiau laukia lengvesnių rungtynių ir tikiuosi, kad pavyks pagerinti žaidimą.
– Kokie tikslai yra keliami „Elbflorenz“ šį sezoną?
– Turime būti bent jau tarp 12 stipriausių komandų, kurios kitais metais gaus teisę žaisti taurės varžybose.
– Praėjusį sezoną žaidei „Aue“ su dar dviem lietuviais. Ar to lietuviško ryšio komandoje netrūksta?
– Ir kuomet žaidžiau Islandijoje, kartu buvo Karolis Stropus, „Aue“ – Vilius Rašimas ir Benas Petreikis. Aišku smagiau, kai turi lietuvių komandoje, tačiau čia atmosfera irgi gera, o su lietuviais ir toliau palaikome ryšį. Gyvename netoli vienas kito, tai gana dažnai susitinkame.
– Rinktinėje pastaruoju metu demonstravai puikų žaidimą. Kas padeda geriau atsiskleisti joje?
– Kai žaidi rinktinėje viskas yra kiek kitaip – jauti kitokį palaikymą, kitokią atmosferą. Atrodo baigiasi rinktinės stovykla ir vėl skaičiuoji dienas, kada ji prasidės. Tikrai visada yra didelis noras atstovauti Lietuvai ir pasirodyti, kuo geriau. Taip pat tikrai jaučiu ir trenerių pasitikėjimą, komandos draugų palaikymą ir tai galbūt kartais padeda atsiskleisti.
– Ar prie rinktinės vairo stojus M. Andriuškai komandos žaidimas labai pasikeitė?
– Nepasakyčiau. Taktiškai žaidžiame labai panašų rankinį. Galbūt dabar komandoje yra šiek tiek daugiau laisvumo, daugiau vietos improvizacijai. Nesiimsiu tikrai vertinti, kas yra geriau. Laukiame rungtynių ir pasižiūrėsime, ką pavyks pasiekti.
– Žaidėte dvejas draugiškas rungtynes Baltarusijoje. Ką parodė tie du susitikimai?
– Pirmame mače bandėme visiškai kitokią gynybos sistemą. Pamatėme, kad su ja galbūt gintis mums kol kas dar sunku ir tą pirmą mačą pralaimėjome stipriai. Antrąjį jau sužaidėme geriau – atsirado ir daugiau susižaidimo. Taip pat išbandytas buvo jaunimas, kuris, mano nuomone, pasirodė labai neblogai. Tikrai yra perspektyvių jaunų žaidėjų.
– Neseniai paskelbtas rinktinės žaidėjų sąrašas. Kaip vertini tą sudėtį, kuri turėtų vykti į Liuksemburgą.
– Manau, kad esame surinkę vieną stipriausių sudėčių. Dabar labai svarbu, kad nebūtų traumų ir visi, kas pakviesti galėtų atstovauti rinktinei.
– Kaip vertintum būsimus mūsų varžovus atrankoje?
– Galbūt slovakai atrodo stipriausi. Liuksemburgas žais namuose – tai didelis jų pranašumas. Mes, žaisdami namuose prieš dvejus metus, sugebėjome laimėti atranką. Varžovų tikrai negalime nuvertinti, bet jeigu pradėsime bijoti šių ekipų, tai ką tuomet veiktumėme pasaulio čempionate?
– Reikės žaisti tris dienas iš eilės. Kas tokiame turnyre gali suvaidinti lemiamą vaidmenį?
– Labai svarbu, kad žaidėjai, kylantys nuo suolo, lygiaverčiai pakeistų pagrindinius. Keli žaidėjai tris rungtynes iš eilės neištemps visko vieni, reikės tolygios ir lygiavertės rotacijos, kad paskirstyti jėgas visoms trims dienoms. Svarbu išvengti didelio žaidimo bangavimo.
– Ar favorito statusas neslegia?
– Mums geriau žaisti, kai mus visi nurašo nei kad būti kažkokiais favoritais. Žaidžia ne kažkokie statusai ir turėsime su visomis trimis komandomis žaisti maksimaliai. Tikslas šioje atrankoje yra vienas ir turbūt nereikia net sakyti koks jis.
– Praėjusioje atrankoje pirmą etapą įveikėte, tačiau kelią užkirto islandai. Kokie prisiminimai likę iš tos atrankos?
– Dar dabar jaučiu kartėlį, kalbėdamas apie tas rungtynes. Man būnant rinktinėje tai skaudžiausias patirtas pralaimėjimas. Tai jau istorija ir turime dabar dar vieną galimybę, kuria bandysime pasinaudoti.