Praėjusį savaitgalį Lietuvos antidopingo agentūra pranešė apie pasaulinė lengvosios atletikos organizacijos („World Athletics“) skirtą 6 mėnesių diskvalifikaciją bėgikei Z. Kosač, be to, anuliuotas jos 2023 m. Kauno maratono rezultatas.
Jau rašėme, kad po starto paimtame dopingo mėginyje rastos draudžiamosios medžiagos, kurios priskiriamos anabolinių androgeninių steroidų klasei.
Įdomu tai, kad diskvalifikacijos terminas jau pasibaigęs: atletei bausmė galiojo iki 2024-ųjų sausio 25 d.
Nustatyta, kad draudžiamos medžiagos į sportininkės organizmą pateko vartojant užterštus maisto papildus. Atletė nė negalėjo įtarti, kad jos papildai su „priedais“: jų sudėtyje draudžiamos medžiagos nebuvo nurodytos.
Nežinantiems Z. Kosač dėtų pastangų ir atlikto asmeninio tyrimo, antidopingo agentūros pranešimas gali atrodyti tarsi bausmė sportininkei: vienaip ar kitaip atletė sulaukė bausmės.
Visgi, pati bėgikė žinutę apie skirtą diskvalifikaciją ir jos terminą sutiko su džiaugsmu.
Po maratono – kvietimas atlikti dopingo testą
Z. Kosač gruodžio mėnesį „Love streams running“ tinklalaidėje išsamiai papasakojo savo nueitą kelią bandant išsiaiškinti tiesą (įraše nuo 24:25 min.).
Istorijos pradžia – pernai pavasarį Kauno maratone iškovota 2-a vieta. Po karjeros finišo bėgikė sulaukė antidopingo kontrolierių dėmesio.
Po atlikto dopingo testo bėgikė buvo visiškai rami: ji neabejojo, kad jos organizmas – visiškai švarus.
„Pamenu, draugė dar manęs paklausė, ar nebijau, kad sulauksiu teigiamo (testo) atsakymo. Aš nustebau, kodėl? Juk aš žinojau, ką vartoju ir atsakiau, kad tokios galimybės nėra“, – prisiminė Z. Kosač.
Tačiau įpusėjus vasarai bėgikė sulaukė Lietuvos antidopingo agentūros skambučio ir klausimo apie gautą pranešimą su teigiamo dopingo testo rezultatu.
Tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Pašto dėžutę patikrinusi atletė rado prieš kelias savaites siųstą laišką, kuris buvo nukeliavęs į reklaminių žinučių („spam'o“) aplankalą.
Tiesos paieškose – akligatvis ir užčiuoptas siūlo galas
„Buvau praleidusi visus galimus paaiškinimo terminus, šioje vietoje prasidėjo mano susirašinėjimas su „Athletics Integrity Unit“ ir Pasauline antidopingo agentūra (WADA). Kartu kreipiausi pagalbos į sesę, ji farmacininkė, nes man išvardintos medžiagos laiške nieko nesakė. Esminis klausimas – kaip jos atsirado mano organizme?“, – kalbėjo Z. Kosač.
Ji peržiūrėjo visų vartotų vaistų, papildų sudėtį, kreipėsi pagalbos į pažįstamą chemikę.
„Svarstėme įvairius variantus, tačiau buvome visiškoje nežinioje. Konsultuotasi ir su kultūrizmo atstovais, su chemijos ekspertais.
Gavau atsakymą, jog mano vaikiški papildai ir nėra prie ko prikibti. Klausė, gal mane kažkas pavaišino, gal iš kažko atsigėriau treniruočių metu? Bet buvau tikra, kad iš mano bėgikų rato niekas negalėjo vartoti kažkokių įtartinų medžiagų, ne tas lygis“, – tvirtino Z. Kosač.
Ji kartu labai sunerimo dėl savo sveikatos.
„Rasti steroidai, o tai mano organizmui yra negerai. Turėjau labai mažai laiko. Registravausi tyrimams privačiai. Gydytoja endokrinologė nuramino: jei būčiau vartojusi dideliais kiekiais steroidus, jog tai leistų padidinti mano fizines galimybes, tai mano visa hormoninė sistema būtų išsiderinusi.
Ji pamatė, kad mano hormoninė sistema nebuvo išsibalansavusi. Gydytoja turėjo įtarimą, kad vartojau švelniai užterštus maisto papildus, kurie neturėjo įtakos mano kraujo struktūrai ir sveikatai. Šioje vietoje dėl sveikatos aš kažkiek nurimau“, – pasakojo Z. Kosač.
Ji atsidūrė aklavietėje, nežinojo atsakymo ir turėjo galimybę prisipažinti vartojus draudžiamas medžiagas bei taip sušvelninti sankcijas nuo ketverių iki trejų metų diskvalifikacijos.
„Aš tą atmečiau. Man neleido principai prisipažinti tai, ko nesu dariusi. Aplinkiniai patarė man daryti dopingo B tyrimą, tačiau pasikonsultavus supratau, kad tai beviltiška. 99,99 proc. atvejų B mėginys patvirtina A mėginio rezultatus. Be to, už B mėginio tyrimą turi mokėti atletas, paaiškėjo, jog tai kainuoja 2400 eurų.
Nebuvo prasmės, negalėjau tam skirti tokių pinigų, juk sportas – tai mano pomėgis“, – pasakojo Z. Kosač.
Vis dar siūlo galo neužčiuopusiai bėgikei žinutę parašė buvęs atletinio rengimo treneris apie „po stalu pirktas aminkes (amino rūgštis), kurios ir įklampino“.
„Nusprendžiau patikrinti ir tą maisto papildą (amino rūgštis „FitMax BCAA Stack II EAA). Lietuvos antidopingo agentūra sakė, jog tai būtų paskutinis maisto papildas, kurį siūlytų tirti. Tai buvo labai maža tikimybė, jog būtų užterštos aminkės.
Pradėjome tikrinti amino rūgštis. Sužinojau, kad pardavėjas, iš kurio pirkau papildus fizinėje parduotuvėje, nebuvo notifikavęs tų maisto papildų.
Tai sukėlė įtarimą. Tais pačiais maisto papildais prekiavo ir kitos parduotuvės, kurios buvo notifikavusios šias amino rūgštis.
Parašiau tų papildų gamintojui, ar konkrečios serijos maisto papildai yra jų gamyba ir ar ji tiekia savo produkciją minėtam pardavėjui, iš kurio aš įsigijau amino rūgštis.
Jie viską patvirtino ir teiravosi, kodėl aš klausiu? Nenuslėpiau istorijos ir gal tai buvo mano klaida. Viską papasakojau ir paprašiau sertifikatų, dokumentų, kuriuos galėčiau pateikti WADA. Žinoma, jie tvirtino, kad jų produkcija negali būti užteršta, ją tikrina atitinkama maisto ir veterinarijos tarnyba Lenkijoje, 15 metų patirtis ir panašiai.
Galiausiai ji ėmė teigti, kad papildų netiekė mano minėtam pardavėjui, iš kurio įsigijau maisto papildus. Gamintojai ėmė įrodinėti, kad neturi nieko bendro su įmone, iš kurios pirkau maisto papildus. Supratau, kad jie norėjo atsikratyti šios istorijos ir nebūti įveltiems į dopingo skandalą“, – pasakojo Z. Kosač.
Nepigus tyrimas – akredituotoje WADA laboratorijoje
Ji ieškojo vietos, kurioje galėtų ištirti įtarimą kėlusias amino rūgštis, tačiau niekas Lietuvoje jai negalėjo padėti. Galiausiai ji kreipėsi į WADA sertifikuotą laboratoriją Varšuvoje, čia paaiškėjo, jog tyrimas kainuos 400 eurų.
Z. Kosač turėjo pasirūpinti tos pačios gamybos serijos papildais ir juos įsigyti iš to paties tiekėjo. Tai jau buvo neįmanoma: parduotuvėje nebuvo likę konkrečios serijos amino rūgščių, tad tuos pačius papildus pirko iš notifikuoto tiekėjo ir išsiuntė į Lenkiją.
Spalio pradžioje ji sulaukė iš laboratorijos žinutės, kad siuntė pasiekė adresatą ir bus pradėtas tyrimas, o atsakymas – po gero mėnesio.
Visgi, atsakymo ji laukė kur kas ilgiau. Elektroninis laiškas iš laboratorijos pasiekė tik lapkričio viduryje.
Tačiau įdėtos asmeninės pastangos ir tyrimas atsipirko.
„WADA laboratorija patvirtino, kad vienos partijos amino rūgštys užterštos medžiagomis, kurios rastos mano dopingo teste, kitos serijos maisto papilduose taip pat rasta draudžiama medžiaga. Iš esmės dvi gamybos serijos jau buvo užterštos“, – pasakojo Z. Kosač.
Ji turėjo pateikti duomenis WADA ir taip įrodyti, jog papildus vartojo nežinodama, jog jie užteršti.
„Šio tyrimo tikslas – ne bandymas išvengti sankcijų, nes žinojau, kad to išvengti iš esmės neįmanoma, jei dopingo testas – teigiamas ir įrodytas vartojimo faktas.
Tačiau tyrimą atlikau norėdama žinoti tiesą, kaip mano organizme atsirado draudžiamos medžiagos, kas mane įklampino“, – pasakojo Z. Kosač.
Galiausiai ji sulaukė maksimaliai švelniausios nuobaudos, kuri iš esmės jai mėgėjiškai karjerai įtakos nebeturi.
Z. Kosač: galiu dėti tašką šioje istorijoje
– Daugiau džiaugsmo ar liūdesio sukėlė pranešimas apie diskvalifikaciją? Ar buvo tikimybė, jog apskritai jos išvengsite?, – Delfi paklausė bėgikės.
– Tokio sprendimo ir tikėjausi. Kiek teko bendrauti su Lietuvos antidopingo agentūra, visiško išteisinimo tikėtis buvo naivu.
WADA galėjo nepritaikyti diskvalifikacijos, jei maisto papildas būtų pirktas iš patikimo tiekėjo. Šiuo atveju mano maisto papildas, kurį pirkau, to platintojo buvo nenotifikuotas. Pagal WADA, tas platintojas, iš kurio įsigijau amino rūgštis, buvo nepatikimas.
Tad švelniausios bausmės, griežto papeikimo, negalėjau tikėtis. Tad buvo realu, kad sulauksiu 6 mėnesių diskvalifikacijos.
Bet kokiu atveju, nudžiugino tas sprendimas, buvo apėmusios džiugios emocijos, nes tas terminas jau baigėsi. Galiu ramiai padėti tašką šioje istorijoje.
– Gal jau žiūrite į šių metų bėgimo kalendorių, planuojate naujus startus?
– Prasidėjus tai istorijai patyriau kojos lūžį. Dabar palengva grįžtu į sportinę formą. Dar prieš metus registravausi į varžybas Gran Kanarijoje. Labai tikėjausi iki starto gauti teigiamą sprendimą ir žinoti, ar galiu startuoti, ar ne.
Po traumos nuo sausio pradėjau bėgioti, kažkiek pavyko pasiruošti. Tad penktadienį su džiugesiu galėsiu startuoti. Į varžybas Gran Kanarijoje grįžtu po penkerių metų, tai buvo mano pirmieji bėgimo metai ir tose bekelės bėgimo varžybose keturiasdešimt kelių kilometrų distanciją įveikiau be didesnio pasiruošimo.
Prieš metus su draugais pajuokavau, kad noriu grįžti, kaip reikiant pasiruošti ir startuoti geros sportinės formos. Gyvenimas taip susiklostė, kad pasirengimui laiko turėjau labai mažai.
Patį WADA sprendimą sužinojau kiek anksčiau nei Lietuvos antidopingo agentūra tą paviešino.
Man atsiuntė pasiūlymą 6 mėnesiams, aš pasirašiau, kad sutinku su bausme. Tada buvo parengtas sprendimas, tai užtruko dar pusantros savaitės.
Tad psichologiškai pasiruošti naujam startui turėjau 2 savaites, fiziškai – pusantro mėnesio.
Nuvylusi bėgimo bendruomene
– Sudėtingas pusmetis visomis prasmėmis pradedant susirašinėjimu su WADA, papildų gamintojais, asmeninėmis pastangomis siekiant išsiaiškinti tiesą, be to, dar kojos trauma. Kas leido nepalūžti ir nenuleisti rankų?
– Sunkiausia buvo tuomet, kai aš nežinojau, kaip, iš kur mano organizme atsirado draudžiamos medžiagos. Man tai būtų skaudžiausias dalykas ne sportinė diskvalifikacija, o tiesos nežinojimas. Esu tokia kontrolės maniakė, kuri mėgsta viską kontroliuoti.
Man išslydo iš rankų kontrolė vietoje, kurioje mažiausiai tikėjausi. Gyvenčiau nežinioje, nes tiesiog tu nežinai, iš kur organizme atsirado draudžiamos medžiagos.
Tai buvo mano pagrindinis variklis – sužinoti iš kur. Kai pradėjau ieškoti tiesos, visi aplinkiniai kartojo, jog neišvengsiu ketverių metų diskvalifikacijos.
Bet mano pagrindinis motyvas – ne bandyti sumažinti bausmę, bet išsiaiškinti tiesą, kaip mano organizme atsirado tos medžiagos, norėjau gyventi ramiai.
