Dailiojo jojimo varžybose – rekordinis dalyvių skaičius

Elegantiškiausia ir meniškiausia jojimo sporto šaka – dailusis jojimas – Lietuvoje įgauna vis didesnį pagreitį. Rugpjūčio 30-31 dienomis į Visuomenės harmonizavimo parke vykusias FEI pasaulio neakivaizdines dailiojo jojimo varžybas sugužėjo ne tik neįprastai daug duetų (net keturiasdešimt), bet ir pasiekti bene geriausi pastarųjų metų rezultatai, informuoja organizatoriai.

Abejingų nepaliko klaipėdietės Daivos Gudžiūnaitės pergalė įžanginėje rungtyje su E. Olišauskienei priklausančiu žirgu Lucky. Daiva pasiekė bene geriausią pastarųjų metų 74,31 proc. rezultatą. Teisėjai negailėjo komplimentų įspūdingam duetui ir prognozavo didžiulę sėkmę tarptautinėje arenoje.

Daugiau nei pusė raitelių, besivaržiusių šešiose rungtyse, perkopė kertinį 60 proc. rezultatą. Tai – vienas sėkmingiausių Lietuvos pasirodymų FEI pasaulio neakivaizdinėse dailiojo jojimo varžybose.

Elementariojo lygio pagrindinis prizas taip pat iškeliavo į Klaipėdą – jis atiteko Daivai Čelkūnienei su L. Kasputienei priklausančiu žirgu Sanremo, vidutinio lygio rungtyje nenugalima buvo Justina Vanagaitė su nuosavu žirgu Sir Paul, pažengusiųjų rungtyje antrąjį prizą iškovojo D. Gudžiūnaitė su Z. Gasiūnaitės žirgu Cantervill, o pagrindinėje Šv. Jurgio prizo rungtyje triumfavo Sandra Sysojeva su nuosava kumele Dancing Queen.

Vyriausioji teisėja Margaret Hansen džiaugėsi, kad žirgų ir raitelių meistriškumas Lietuvoje kasmet auga, varžybos pritraukia vis daugiau dalyvių, nuolat gerėja žirgų fizinė forma. Užsienio šalių arbitrai negailėjo komplimentų ir naujai įrengtai „Visuomenės harmonizavimo parko“ jojimo arenai. Anot jų, ši arena prilygsta geriausiems Europos sporto centrams.

FEI pasaulio neakivaizdinės dailiojo jojimo varžybos – visame pasaulyje vykstančio maratono dalis, kurio tikslas – suteikti tarptautinių varžybų patirties atokiau nuo rengiamų pagrindinių pasaulio turnyrų gyvenantiems atletams. Pasaulyje tokios varžybos vyksta 12-oje grupių ir apima Pietų Ameriką, Afriką, Aziją, Karibų jūros šalis. Jose kiekvienos šalies atletai varžosi neišvykdami iš tėvynės, o galutiniai laimėtojai nustatomi susumavus visų grupės šalių rezultatus.

Šiemet Lietuva varžosi 5-ojoje grupėje drauge su Latvija, Estija, Baltarusija ir Moldova. Grupės dar laukia trys etapai Rygoje, Kišiniove ir Minske, po kurių ir paaiškės galutinės lietuvių pozicijos individualioje bei komandinėje rikiuotėse. Grupės teisėjų kolegiją šiemet sudaro tarptautinės kategorijos teisėjos Margaret Hansen (Lenkija) ir Alla Subbotina (Rusija).

Pernai mūsų grupės varžybose varžėsi 100 sportininkų, iš kurių beveik ketvirtadalis atstovavo Lietuvai. Komandinėse varžybose Lietuva pateko į geriausiųjų trejetuką, o individualioje įskaitoje puikų rezultatą pasiekė klaipėdietė D. Gudžiūnaitė su žirgu Cantervill, vidutinio sudėtingumo rungtyje tapusi absoliučia lydere.

Simona Glazova su Valsu buvo geriausia tarp vaikų. Vilnietė J. Vanagaitė su žirgu Sir Paul buvo nenugalima įžanginėje rungtyje, o elementariojoje liko antra.

Dailusis jojimas – viena geriausiai žinomų žirgų sporto šakų, drauge su konkūrais ir trikove priklausančių olimpinei šeimai. Dailusis jojimas, kitaip dar vadinamas išjodinėjimu, pagrįstai laikomas meniškiausia jojimo sporto šaka.

Šių dienų varžybose raitelis ir žirgas turi atlikti pratimus, vadinamus elementais, lygioje 20 x 60 m aikštėje. Vertinamas žirgo judesių laisvumas, lengvumas – turi atrodyti, kad žirgas pratimus atlieka savo noru, o ne reaguodamas į vos regimas raitelio komandas. Todėl išjodinėjimo rungtyje labai svarbus tinkamas žirgo parengimas ir techninis jojimas, o tai yra daugelio metų darbo rezultatas.

Žirgai čia sportinę karjerą pradeda maždaug ketverių metų, o baigia maždaug 17-18 metų.