Nuo praėjusio sausio laikinai AIBA vadovo pareigas einantis G. Rachimovas kol kas yra vienintelis kandidatas lapkričio 2-3 dienomis Maskvoje (Rusija) vyksiančiuose rinkimuose.
67-erių Taškento verslininkas, jaunystėje pats boksavęsis ir treniravęs sportininkus, laikinuoju prezidentu tapo, kuomet iš posto po teisėjavimo ir korupcijos skandalų pasitraukė Ching-kuo Wu. Taivanietis neseniai buvo diskvalifikuotas iš bokso iki gyvos galvos.
Tačiau nuo to AIBA reputacija nepasitaisė, mat į scenos vidurį žengė dar tamsesnių šešėlių turinti figūra.
Pernai JAV iždo departamentas G. Rachimovą įtraukė į sankcijų juodąjį sąrašą ir pavadino Uzbekijos nusikaltėlių autoritetu. Laikinasis AIBA prezidentas įtariamas bendrininkavimu su kriminalinio pasaulio įžymybėmis – „įteisintais vagimis“ iš Rusijos, Gruzijos, Armėnijos ir kitos posovietinės erdvės, susibūrusiais į „Brolių ratu“ vadinamą sindikatą.
Pastarasis kaltinamas reketavimu, plėšimais, pinigų plovimu, kyšininkavimu ir tarptautine narkotikų prekyba.
JAV iždo departamentas įvardija G. Rachimovą kaip „svarbų asmenį heroino prekyboje“.
Pats AIBA lyderis kratosi ryšių su nusikalstamu pasauliu. Jis mėgsta pabrėžti, kad nėra nuteistas už jokias nuodėmes. Tačiau G. Rachimovas nuo 2010-ųjų negyvena ir nebesilanko gimtojoje Uzbekijoje, kurios teisėsaugos buvo ieškomas iki praėjusios vasaros. Manoma, kad pastaruoju metu uzbekas užkulisiuose aktyviai darbuojasi bandydamas „išbalinti“ savo reputaciją.
Bet Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) bokso „galvos“ atžvilgiu nusiteikęs neįprastai priešiškai.
IOC prezidentas Thomasas Bachas pareiškė esantis „smarkiai susirūpinęs“ dėl AIBA skandalų ir pasiliekantis teisę išbraukti boksą iš 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių programos. Be to, IOC suspendavo finansinę paramą boksui.
Tuo nebuvo apsiribota – IOC spaudė G. Rachimovą nedalyvauti lapkričio rinkimuose ir atvirai agitavo už Azijos bokso konfederacijai vadovaujantį kazachą, olimpinį ir pasaulio vicečempioną Seriką Konakbajevą.
Tačiau pastarajam laiku nepavyko užsitikrinti 20 šalių palaikymo, būtino norint iškelti kandidatūrą. Tad G. Rachimovas liko be konkurentų. Tiesa, savo žodį dar turi tarti Tarptautinis sporto arbitražo teismas (CAS), kuriam S. Konakbajevas apskundė AIBA sprendimą neleisti jam kandidatuoti į prezidentus.
Ginklais toliau žvangina ir IOC, kuris leidžia suprasti, kad uzbeko vadovaujamam boksui Tokijuje vietos nebus – ar bent jau vietos nebus AIBA. Neatmetama naujos pasaulinės bokso organizacijos įsteigimo galimybė.
Panašu, kad šiame audros sūkuryje Dariaus Šalugos vadovaujama Lietuvos bokso federacija (LBF) pastogės ieško G. Rachimovo pusėje. Mat paremti uzbeko varžovo S. Konakbajevo kandidatūrą LBF atsisakė, nors tokį prašymą buvo gavusi.
Apie tai, kodėl lietuviai ir dauguma kitų šalių nesibaido abejotinos G. Rachimovo reputacijos, DELFI kalbėjosi su LBF generaliniu sekretoriumi Donatu Mačiansku.
– Kodėl Lietuva neparėmė S. Konakbajevo kandidatūros?
– Tiesiog jaučiame rinkimines nuotaikas, matome, kad jis tikrai nėra favoritas. Bokso bendruomenė palaiko dabartinį prezidentą, kad ir kokia jo reputacija. Per šiuos metus, kuomet laikinai eina pareigas, G. Rachimovas tikrai daug padarė. AIBA administracija labai patobulėjo, ir mes tai pajautėme. Įkurtos naujos komisijos, priimti novatoriški sprendimai, dirba naujas veiklus direktorius. Mus šie pokyčiai tenkina.
Tuo metu S. Konakbajevas į AIBA poziciją žiūri kaip į trampliną pakeliui į pareigas IOC. Bent jau tokį įspūdį susidarėme iš to, kas mums žinoma, kiek su juo pačiu esame bendravę. Todėl kandidatūrų kėlimo procedūrą ir visą tą politiką labiau stebėjome iš šono, galvodami, kas geriausia mūsų federacijai.
– Ar G. Rachimovas kaip nors sprendė teisėjavimo problemą, kurią ypač užaštrino 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių skandalas, kuomet dėl palankumo rusams nušalinti visi 36 teisėjai?
– Kažkokių kardinalių sistemos pokyčių neįvyko, bet nebuvo ir rezonansinių atgarsių. Galbūt dėl to, kad šiais metais nebuvo jokių pagrindinių varžybų – nei pasaulio, nei Europos pirmenybių. Sunku vertinti. Dabar mūsų komanda išvažiuoja į jaunių čempionatą Rusijoje, nežinia, koks ten bus teisėjavimas.
– Ar grėsmę, kad boksas bus pašalintas iš olimpinių žaidynių, laikote realia?
– Negaliu vertinti, analogiškų situacijų nėra buvę. Žinau, kad imtynės anksčiau irgi sulaukė perspėjimų, po kurių labai pasitempė ir susitvarkė. Jeigu boksą pašalintų, tai būtų didžiulis smūgis mūsų sporto šakai. Nenoriu tikėti tokiu scenarijumi, bet ir atmesti jo negalime.
– Nepaisant to, vis tiek palaikysite G. Rachimovą?
– Nesakau, kad palaikysime. Žiūrėsime kongrese. Jeigu bus tik vienas kandidatas, tuomet ir rinktis nebus iš ko. Bet gal dar S. Konakbajevas per teismus pasieks savo. Yra dar vienas įtakingas asmuo – Rusijos federacijos generalinis sekretorius Umaras Kremliovas. Kiek girdėjau, jis taip pat dar gali būti pripažintas kandidatu. Tik tuomet, kai susipažinsime su pretendentų rinkimų programa ir strategija, vykdomajame komitete priimsime kolegialų sprendimą, už ką balsuoti.
– Kaip vertinate G. Rachimovo galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu?
– Negaliu jo charakterizuoti, nes asmeniškai gerai jo nepažįstu. Kaip bokso žmogus, jis yra tikrai teigiama asmenybė. G. Rachimovas pats boksavosi, 20 metų buvo AIBA vykdomojo komiteto narys ir viceprezidentas. Tiek laiko jis nebūtų išsilaikęs poste, jei nekurtų pridėtinės vertės ir nebūtų reikalingas. Man susidaro vaizdas, kad jam šis sportas tikrai rūpi.
Apie įtarimus G. Rachimovo atžvilgiu sužinojau tik po to, kai jis tapo laikinuoju prezidentu. Pasirodė straipsnių, o daugiau apie tamsiąją jo pusę nieko nežinau, negaliu komentuoti. Nei ginu jo, nei ką. Bet, kiek žinau, jis niekada nebuvo teistas, jam nėra pareikšti oficialūs kaltinimai, tik pritaikytos Vakarų sankcijos, kurios dabar persvarstomos.
