„Kalėdinio bėgimo istorija skaičiuoja jau trisdešimt septynerius metus – tai viena iš seniausių bėgimo entuziastams skirtų švenčių, kuri suburia visus bėgimu pasitikti didžiąsias metų šventes. Ne veltui šio bėgimo atributu tapo Kalėdų senelio ar snieguolės kostiumas, kuriais pasipuošę dalyviai išbėga į Vilniaus gatves. Varžybų tikslas ne siekti aukštų sportinių rezultatų, o mėgautis bėgimu žiemą, sukurti pakilią nuotaiką ne tik sau, bet ir aplinkiniams“, – sakė bėgimą organizuojančios Všį „Tarptautinis maratonas“ direktorius Darius Mikulis.

D. Mikulio teigimu, praėjusiais metais Kalėdiniame bėgime dalyvavo arti tūkstančio šaltuko nepabūgusių „Kalėdų senelių“ iš Lietuvos ir užsienio šalių. Šiais metais jų tikimasi dar daugiau. Dalyviai laukiami net septyniose rungtyse. Ištvermingesni gali rinktis 12 ar 6 km ilgio bėgimo bei 6 km „Šiaurietiško ėjimo“ trasą. Norintys prasimankštinti kviečiami įveikti 3 km atstumą – asmeninį bėgimo žiemą rekordą galima sumušti „Fun run“ rungtyje, o bėgantiems keturių draugų ar šeimos narių bėryje – pasirinkti komandinę estafetę. Mažiausius dalyvius Kalėdinis bėgimas pakvies dalyvauti 500 m distancijos „Nykštukų bėgime“.

Kalėdinio bėgimo trasa drieksis Olimpiečių gatve, pėsčiųjų taku iki Šilo tilto, vėliau P. Vileišio, Sluškų, T. Kosčiuškos, Arsenalo gatvėmis iki Mindaugo tilto. Starto ir finišo vieta kaip visada tradicinėje vietoje – Rinktinės gatvėje šalia „Žalgirio“ stadiono.

Pirmasis Kalėdinis bėgimas įvyko 1975 m. Pagrindinė bėgimo idėja nepakito iki šių dienų – atšvęsti didžiąsias metų šventes bėgimo entuziastų ir bendraminčių būryje. Iki 2010 metų pagrindinis varžybų iniciatorius ir organizatorius buvo šviesaus atminimo praeityje buvęs garsus lengvaatletis, „Žalgirio“ stadiono direktorius Jonas Grigas.

Į visas Kalėdinio bėgimo rungtis būtina išankstinė registracija. Į „Fun run“ bei vaikų bėgimą registracija nemokama. Registruotis bei informaciją apie bėgimą surasti galima svetainėje http://kaledinisbegimas.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)