Briedis dar nesumedžiotas, bet laimikis jau pjaustomas. Šią savaitę pristatytas galutinis kriterijų, pagal kuriuos ateityje turėtų būti skirstoma valstybės parama sporto federacijoms, projektas. Sumauti ant vieno kurpaliaus skirtinga specifika pasižyminčias sporto šakas pasirodė nelengva, o pusmetį trukusio darbo rezultatas vis dar kelia ginčų.
Airinė Palšytė, Artūras Milaknis, Jonas Mačiulis
© DELFI montažas / Scanpix

Ketvirtadienį ryte Kūno kultūros ir sporto departamente (KKSD) surengtas sporto finansavimo reformos pristatymas žiniasklaidai praėjo kur kas taikiau nei po kelių valandų Birštone prasidėjęs posėdis, kuriame tarėsi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovybė ir olimpinių sporto šakų federacijų „galvos“.

DELFI jau ne kartą rašė apie KKSD planus nuo kitų metų sutelkti per įvairius šaltinius išsisklaidžiusį didelio meistriškumo sporto finansavimą ir nukreipti jį tiesiogiai į federacijas.

Nors Vyriausybė pertvarkai žalios šviesos dar neuždegė, kitų metų biudžete nenumačiusi reikiamų lėšų, kriterijai, pagal kuriuos jos bus dalinamos, jau parengti.

Kaip ir anksčiau, didžiausią svorį apskaičiuojant kiekvienai sporto šakai teksiančios paramos dydį turės rezultatai tarptautinėje arenoje, kurie bus verčiami balais pagal atnaujintą formulę.

Pastarojoje nebeliko tokių mažareikšmių varžybų kaip Baltijos jūros šalių jaunių žaidynės, iš kurių glėbiais vežami medaliai iškreipdavo proporcijas praeityje.

Tačiau rasti tokį kompromisą, kuris tenkintų visas šešias dešimtis iš biudžeto finansuojamų sporto šakų, pasirodė neįmanoma misija – pastabų turėjo daugumos DELFI kalbintų federacijų vadovai.

Naujoji formulė taip pat pažeria paradoksų. Pavyzdžiui, šuolininkės į aukštį Airinės Palšytės šiemet laimėtas Europos uždarų patalpų čempionato auksas vertinamas 11 kartų mažiau nei Lietuvos krepšinio rinktinės devintoji vieta, užimta praėjusiose Senojo žemyno pirmenybėse.

Taip yra dėl to, jog lengvosios atletikos varžybos uždarose patalpose prilygintos neolimpinėms rungtims, kurios turi trigubai mažesnį koeficientą nei olimpinės. O komandinių rungčių pasiekimai dauginami iš komandą sudarančių sportininkų skaičiaus: krepšinio atveju – iš 12.

„Jeigu čempionatas vyksta žiemą, tai jis jau menkavertis? Nesąmonė, daugumos lengvosios atletikos rungčių atstovų nėra jokio skirtumo, ar varžytis stadione, ar manieže. Visas pasaulis abu čempionatus vertina vienodai“, – stebėjosi Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.

Tokios pačios abejonės kvaršina ir plaukimo atstovus, susirūpinusius dėl pasaulio bei Europos pirmenybių trumpame (25 m) baseine svorio. Atsižvelgus į Lietuvos plaukimo federacijos siūlymus, olimpinių sporto šakų neolimpinių rungčių koeficientai buvo pakoreguoti, tačiau skirtumas – vis tiek didžiulis.

„Formulę tobulino kompetentingi žmonės, negaliu kvestionuoti jų darbo. Padirbėsime ir pamatysime, ar kriterijai logiški, ar ne. Bet kartą jau buvo padaryta klaida, kuomet rentos pažadėtos už pasiekimus neolimpinėse rungtyse. Dabar tenka ją taisyti“, – komentavo KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius, prisiminęs bylinėjimąsi su buvusiu baidarininku Alvydu Duonėla, kuris per teismą siekė rentos dėl savo pasiekimų įvairiose egzotiškose varžybose.

Kai kurių sporto šakų atstovams pavyko įtikinti KKSD, jog bendra formulė negali aprėpti visų atvejų. Todėl ją papildė ne viena išimtis.

Pavyzdžiui, tenise nevyksta nei Europos, nei pasaulio individualūs čempionatai. Nors vertinti tenisininkų rezultatus pagal vyrų ATP bei moterų WTA reitingus KKSD taip ir nesutiko, rastas kompromisas: sudarytas prestižinių įvairių amžiaus grupių turnyrų, kuriuose bus galima rinkti balus ir finansavimą Lietuvos teniso sąjungai, sąrašas.

Automobilių, motociklų, motorlaivių, aviacijos sporto šakų atstovai federacijų piniginę taip pat storins svarbiausiose savo varžybose.

Tiesa, jos pretenduos tik į trupinius nuo stambiausių federacijų pietų stalo. Mat finansavimas bus diferencijuotas pagal sporto šakų svarbą.

Liūto dalį – 61 proc. – bendro katilo išsidalins 13 strateginių sporto šakų: baidarių ir kanojų irklavimas, boksas, buriavimas, dviračių sportas, dziudo, greitasis čiuožimas, imtynės, irklavimas, krepšinis, lengvoji atletika, plaukimas, sunkioji atletika ir šiuolaikinė penkiakovė.

Likusioms olimpinėms sporto šakoms atiteks 22 proc., visoms kitoms KKSD pripažintoms ir kriterijus atitinkančioms federacijoms – 17 proc. valstybės paramos.

75 proc. paramos dydžio lemtų sportininkų pasiekimai per pastaruosius ketverius metus, 15 proc. – nacionalinių įvairių amžiaus grupių pirmenybių apimtis, vertinama pagal dalyvių skaičių ir varžybų trukmę, 10 proc. – federacijų veiklos aktyvumas, apibrėžiamas tokiais rodikliais kaip teisėjų ir trenerių skaičius, surengti seminarai ir mokymai, tarptautinių čempionatų organizavimas, sugebėjimas pritraukti privačių rėmėjų lėšų ir pan.

Iš viso didelio meistriškumo sportui kitais metais turėtų būti atseikėti 6 mln. eurų. Pasak E. Urbanavičiaus, būtent tokia yra bendra suma, kurią federacijos ir sportininkai dabar kartu gauna iš įvairių šaltinių: KKSD biudžeto, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF), Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC).

Tačiau dėl 2018-ųjų biudžeto projekte nurėžtų asignavimų, KKSD neišgalėtų kitąmet išmokėti federacijoms tokios sumos. Anot E. Urbanavičiaus, trūksta bent 1,2 mln. eurų, kuriuos KKSD prašo Seimo ir Vyriausybės sugrąžinti sportui.

Jei tai nebūtų padaryta, sporto finansavimo reformą tektų atidėti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kodėl nutilo Grybauskaitė (506)

Likus metams iki kadencijos pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė pradėjo atostogauti, o...

Išsigandusiems gripo – vilčių teikianti žinia (19)

Pagaliau Lietuvoje fiksuojamas sergamumo grip u ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų...

Iš baimės pažeisti naująjį alkoholio įstatymą restoranas pribloškė klientus (7)

Nuo sausio 1-osios įsigalėjus naujiems Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams, teisę...

Dėl Sirijoje žuvusių Rusijos samdinių – nauji liudijimai: ryškėja visai kitoks vaizdas (468)

Vien 2017 metų rugsėjį Sirijoje žuvo ne mažiau kaip 54 kariai iš Rusijos privačių karinių...

Sukčiaujančių rusų neturėjo būti olimpiadoje komentaras (78)

Tai skamba kaip pigus pokštas, bet niekas Pjongčange nesijuokia dėl olimpinį medalį iškovojusio...

Viešųjų pirkimų tarnyba „Vilniaus plano“ pirkinį vadina keistu (4)

Savivaldybės įmonės „ Vilniaus planas “ profilį socialiniame tinkle „Facebook“ nuo šių...

Virusais užsieniečių pinigus grobstę lietuviai pasodinti už grotų (6)

Vasario 19 d. Panevėžio apygardos teismas pripažino kaltais tris asmenis, kurie, panaudojant...

Latvijos bobslėjininkams – Pjongčango žaidynių bronza (7)

Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių bobslėjaus vyrų dviviečių ledrogių varžybose...

Po Latvijos sūrininko bankroto – atgarsiai Lietuvoje (12)

Rygos miesto Vidzemės apylinkės teismui pateiktas ieškinys dėl sūrio gamintojo „Latvian...

Siaubingas atsitiktinumas sukrėtė visą šalį: niekada negalėsime to pamiršti (14)

Meksikos pietuose esančio Santjago Chamiltepeko miestelio gyventojai galvojo, kad blogiausia jau...