V. Čmilytė, laukdamasi antrojo sūnaus – Aleksandro, Europos moterų šachmatų čempionate iškovojo sidabro medalį.
„Iki pradėdama lauktis pirmojo sūnaus, labai daug žaidžiau. Kai pradėjau lauktis, iš inercijos žaidžiau toliau – gal dar šešis mėnesius, tik rinkausi trumpesnes varžybas. Vyrui, kaip ir man, svarbiausia buvo vaiko sveikata, tačiau jis suprato, kad staigiai pakeisti gyvenimą ir sėdėti namuose man taip pat būtų didelis stresas“, – pasakojo šešerių Dmitrijaus ir ketverių Aleksandro mama.
Varžybose – labai dideli psichologiniai krūviai, be to, reikia be pertraukos, sukaupus visą dėmesį, išsėdėti 4 valandas (pagal ankstesnes taisykles partijos galėdavo trukti ir iki 7 valandų). „Todėl, kai jau esi nėščia tris keturis mėnesius, geriau ilsėtis“, – įsitikinusi šachmatininkė.
Apie jos nėštumą varžovės nė nenutuokdavo – nebuvo matyti. Tačiau pačiai V. Čmilytei teko žaisti su akivaizdžiai besilaukiančia varžove. „Sunkiau susikaupti, norisi ja rūpintis“, – sakė sportininkė.
Fiziniai krūviai – ne kliūtis
Praėjusį rudenį pagimdžiusi dukrą pasaulio sportinių šokių čempionė Edita Daniūtė-Vasiliauskienė yra įsitikinusi, kad fizinius krūvius įmanoma atlaikyti. Jai nėščiai teko patirti ne tik krūvius, varžybų jaudulį, bet ir stresą Tarptautiniame sporto arbitražo teisme Lozanoje.
Prestižines varžybas Blekpule, Anglijoje, E. Daniūtė laimėjo būdama penktą mėnesį nėščia. „Ilgai mąsčiau, ar šokti, bet gerai jaučiausi, nebuvo jokių komplikacijų. Aš sportininkė, esu pratusi prie fizinių krūvių“, – pasakojo šokėja.
Ji su šokių partneriu Arūnu Bižoku seniai svajojo laimėti šį turnyrą, o tada tai padaryti buvo labai realu. „Nesinorėjo praleisti progos“, - kalbėjo E. Daniūtė. Kad ji nėščia, nebuvo labai matyti, ir sportininkė tą faktą slėpė, kad tai neigiamai nepaveiktų teisėjų vertinimo.
Jos artimieji labai jaudinosi, kad Edita šoka besilaukdama. Vyras net neidavo stebėti kai kurių varžybų, vykusių Lietuvoje.
Kaskart tikrindavosi
Krepšininkė Lina Dambrauskaitė-Sabaliauskienė džiaugiasi beveik ketverių metų sūnumi Dovydu. Ji žaidė iki trečio nėštumo mėnesio. „Derinau su gydytoja. Mane tikrindavo po kiekvienų rungtynių. Iš pradžių sutarėme, kad sužaisiu vienas rungtynes, ir jei viskas bus gerai, žaisiu toliau“, – prisiminė sportininkė.
Sužinojusi, kad laukiasi, ji krepšinio aikštėje labai pasikeitė. „Vengdavau kontaktų su varžovėmis, nelįsdavau ten, kur jų daug subėgdavo – kad netyčia negaučiau alkūne. Daugiau mečiau į krepšį“, – pasakojo L. Dambrauskaitė-Sabaliauskienė.
„Kai esi jaunas, apie sveikatą juk labai negalvoji. O man jau protas veikė. Kai laukiausi pirmagimio, man jau buvo trisdešimt penkeri metai“, – teigė sportininkė.
Krepšininkė Irena Baranauskaitė–Vizbarienė, besilaukdama pirmagimės, žaidė Eurolygos finalo ketverto varžybose ir Lietuvos moterų krepšinio lygos finalo serijoje, bet į pasaulio čempionatą jau neskrido.
Gal visai nebežaistų
Buvusi tenisininkė klaipėdietė Indra Udrienė rimtose varžybose taip pat dalyvavo ir besilaukdama. „Iki trijų keturių mėnesių nėštumo žaidžiau tikrai. Abu kartus. Vokietijoje draugiškose varžybose užėmiau antrą vietą, o Olandijoje varžybas laimėjau“, – pasakojo I. Udrienė.
Ji prisiminė, kad nuo gydytojos slėpė, jog žaidžia. „Aš pati nusprendžiau, kiek ilgai sportuoti“, – teigė moteris. Jei jautėsi gerai, kodėl vėliau nebežaidė? „Kai pilvas gerokai matyti, kaip čia žaisi? Žaidžiant stalo tenisą reikia daug ir staigiai judėti. O tai gali pakenkti kūdikiui. Vienam sūnui aplink kaklą buvo apsisukusi virkštelė. Manau, taip atsitiko dėl to, kad besilaukdama žaidžiau. Dabar pagalvoju, kad besilaukdama gal ir visai nebežaisčiau“, – sakė buvusi sportininkė, dirbanti trenere. Jos abu sūnūs Manfredas ir Alfredas taip pat žaidžia tenisą, ir taip pat jau skina laurus.
Kompanija po širdimi
Šaulė iš lanko Cornelia Pfohl nėščia dalyvavo dviejose olimpinėse žaidynėse. 2004 m. Atėnuose vokietė rungtyniavo būdama septynis mėnesius nėščia.
Ten ji turėjo progą laimėti jau trečiąjį olimpinį medalį – 1996 metais komandų varžybose ji pelnė sidabrą. Bronzą 2000 m. Sidnėjuje C. Pfohl iškovojo būdama kelias savaites nėščia, o vėliau pagimdė dukrą. Atėnuose jai sekėsi kukliau – užėmė 22 vietą.
„Tai – ne problema. Dėl šaudymo rezultatų esu patenkinta, jaučiuosi gerai. Nejaučiu jokio diskomforto. Kartais jaučiu, kaip spardosi kūdikis, bet tai normalu. Esu prie to pripratusi. Tai manęs neveikia. Aišku, būtų visai kitaip, jei dalyvaučiau daugiau fizinės jėgos reikalaujančioje rungtyje, pavyzdžiui, plaukčiau ar bėgčiau. Tuomet į varžybas nevykčiau“, – teigė moteris.
Iš varžybų rengėjų sportininkė neprašė jokios specialios pagalbos. „Esu pripratusi prie kompanijos. Komandos draugą po širdimi nešiojau ir anksčiau, ir viskas buvo gerai“, – juokėsi C. Pfohl. Ji yra pirmoji atletė, kuri žaidynėse varžėsi besilaukdama daugiau nei šešis mėnesius.
Amerikietė Juno Irwin buvo tris su puse mėnesio nėščia, kai 1952 m. Helsinkio olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzą šuolių į vandenį rungtyje. Po ketverių metų ji laimėjo sidabro medalį.
Nėščioji kreipėsi į teismą
2001 m. penkiolika savaičių nėščia Adelaidės „Ravens“ kapitonė 28 metų Trudy Gardner mėnesį buvo priversta nerungtyniauti. Nacionalinės Australijos moterų netbolo lygos vadovai jai uždraudė žaisti varžybose, motyvuodami didele traumos tikimybe.
Tačiau teismo teisėjas nusprendė, kad „nėštumas nėra liga“ ir draudimą įsakė panaikinti. Netbolas nuo krepšinio skiriasi tuo, kad kamuolio negalima varytis, o jį reikia perdavinėti komandos draugams. Tai viena populiariausių sporto šakų Australijoje. Australijos moterų rinktinė yra daugkartinė netbolo pasaulio čempionė.
