Pirmadienį lietuvės grįžo iš Budvoje (Juodkalnija) vykusio Senojo žemyno moterų bokso čempionato su dviem istoriniais medaliais.
Svorio kategorijos iki 81 kg finale G. Stonkutė 3:2 (28:29, 30:27, 29:28, 28:29, 30:27) pranoko Lenkijos sportininkę Martyną Jancelewicz.
Pusfinalyje geriausia šalies boksininkė aiškia persvara įveikė ukrainietę Raisą Piskun. Dėl palankių burtų jai nereikėjo pasirodyti ketvirtfinalyje, ir tai lietuvei ypač pasitarnavo, kadangi prieš pirmenybių startą kretingiškę kelias dienas kamavo liga.
„Finale kova buvo labai apylygė ir įtempta. Prieš mėnesį lenkei pralaimėjau, todėl man čia buvo revanšas, pavyko labai gerai. Europos pirmenybių iki šiol nebuvo laimėjusi nė viena lietuvė, todėl šis medalis man reiškia labai daug“, – įspūdžiais dalinosi naujoji žemyno čempionė, kuri praėjusį pavasarį pirmą kartą triumfavo ir pasaulio pirmenybėse.
Bronzos apdovanojimą Juodkalnijoje iškovojo Ana Starovoitova (iki 60 kg), pusfinalyje 0:5 (27:30, 27:30, 28:29, 27:30, 28:29) nusileidusi čekei Lenkai Bernardovai. Prieš tai Lietuvos boksininkė nugalėjo suomę Anni Viantie ir šveicarę Marją Aną Milisič.
Europos čempionate dalyvavo 154 sportininkės iš 30 šalių, tarp kurių dar nebuvo nei Rusijos, nei Baltarusijos.
Spalio pradžioje Tarptautinė bokso asociacija (IBA) skandalingai leido agresorių sportininkams grįžti į tarptautinę areną, tačiau tuo metu paraiškų dalyvauti moterų pirmenybėse pateikimo terminas, anot organizatorių, jau buvo praėjęs.
Tad pirmas rusų bei baltarusių pasirodymas po suspendavimo nusikėlė į pasaulio jaunimo čempionatą, kuris lapkričio 14-26 d. vyks Ispanijoje.
Vis dėlto praėjusį savaitgalį abiejų šalių federacijos pranešė praleisiančios ir šias varžybas. Oficialiai nurodyta priežastis – „logistiniai sunkumai“.
Lietuvos bokso federacijos (LBF) prezidento Dariaus Šalugos manymu, Ispanija veikiausiai neišdavė Rusijos ir Baltarusijos komandų atstovams vizų.
„Bent jau tokią versiją girdėjome užkulisiuose, šiaip informacija niekas per daug nesidalina“, – teigė D. Šaluga.
Į jaunimo pirmenybes ruošiasi keliauti keturi ar penki lietuviai, bet jeigu Rusijos ir Baltarusijos sportininkai vis dėlto dalyvautų turnyre, planus tektų keisti.
LBF nusprendė prisijungti prie šalių, boikotuosiančių bokso varžybas, kuriose grumsis Ukrainą puolančių valstybių pasiuntiniai.
„Kol kas sportininkai ruošiasi įprastai, bet jeigu bus signalų, kad Rusijos ir Baltarusijos atstovai ruošiasi kažkur dalyvauti, mūsų ten nebus“, – patikino D. Šaluga.
Tačiau tokį ultimatumą remia toli gražu ne visi.
„Europa dabar beveik tolygiai pasidalinusi per pusę. Maždaug 25 šalys pasisako prieš Rusijos ir Baltarusijos dalyvavimą, visos kitos arba laikosi neutraliai, arba palaiko sprendimą leisti sportininkams grįžti į varžybas. Griežtos pozicijos laikosi Skandinavija ir beveik visos Šiaurės Europos šalys, taip pat JAV, Didžioji Britanija. Bet, pavyzdžiui, net ir estai šiuo klausimu nėra kategoriški, kas mums tikrai kelia nuostabą.
O kalbant apie visą pasaulį, proporcija dar liūdnesnė. Tenka pripažinti, kad pasaulis nėra toks, kokį norėtųsi matyti. Kadangi IBA palaiko dauguma, manau, jog jie į mūsų poziciją nereaguoja niekaip. Bet galbūt mūsų balsas turi kažkiek įtakos atskiroms vyriausybėms, sprendžiančioms dėl tokių klausimų kaip vizų išdavimas“, – svarstė D. Šaluga.
LBF nuogąstauja dėl to, jog kitų metų pasaulio čempionato šeimininkai dar nėra paskirti, tad IBA gali pasirinkti ir Rusijai palankesnę valstybę.
Kaip derėtų elgtis, jei į pirmenybes būtų įleisti agresorių atstovai?
G. Stonkutė, kuri praėjusį vasarį Bulgarijoje vykusio turnyro finale jau buvo atsisakiusi kovoti su ruse Ana Ivanova, ilgai nedvejoja.
„Būtų labai skaudu, nes kitais metais vyks olimpinė atranka. Bet vis tiek sutikčiau nevažiuoti. Ir šį medalį būčiau paaukojusi“, – pareiškė Europos čempionė.
Primename, kad boksas pirmasis iš olimpinių sporto šakų panaikino prasidėjus karui Ukrainoje Rusijai ir Baltarusijai pritaikytas sankcijas, leisdamas šių šalių sportininkams grįžti į tarptautinį ringą kartu su savo vėliavomis ir himnais.
