Auksinių medalių buvo per maža
Teismų duris A. Duonėla pradėjo varstyti praėjusį pavasarį. 37-erių buvęs olimpietis apskundė KKSD, kuris atsisakė jam skirti beveik 2,7 tūkst. litų per mėnesį dydžio rentą.
A. Duonėlos nuomone, jo nuopelnai nebuvo tinkamai įvertinti, kadangi KKSD nepripažino baidarininko pasaulio rekordininku.
Remiantis įstatymu, rentą gali gauti karjeras baigę sportininkai, olimpinės sporto šakos neolimpinėje rungtyje tapę ir pasaulio čempionais, ir planetos rekordininkais. A. Duonėla, irkluodamas dvivietę su Egidijumi Balčiūnu, triskart laimėjo pasaulio čempionato auksą neolimpinėje 200 m distancijoje. Bet KKSD užkliuvo atleto rekordai, kurie, departamento teisininkų nuomone, nebuvo oficialiai užfiksuoti.
Rekordininku pasiskelbė pats?
A. Duonėla teigė pasaulio rekordus pasiekęs 2006 metais vienviete valtimi estafetėje 4 po 200 m, taip pat 2007 metais netradicinėje estafetėje, kurioje 100 m atstumą pakaitomis įveikia vienvietės, dvivietės ir keturvietės įgulos.
Tačiau oficialiai šie rezultatai vadinami geriausiais pasiekimais, kadangi rekordai baidarių ir kanojų irklavime paprasčiausiai nėra fiksuojami dėl to, jog sportininkų tempą nemaža dalimi lemia ir tokie pašaliniai veiksniai kaip oro sąlygos, vandens temperatūra, konkretaus irklavimo kanalo savybės. Be to, Tarptautinė kanojų federacija patvirtino neregistruojanti geriausių pasiekimų neolimpinėse rungtyse.
Nusprendusi, kad rekordas ir geriausias pasiekimas yra du skirtingi dalykai, rentas skirstanti KKSD komisija A. Duonėlos prašymą atmetė.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi nepatenkintas olimpietis, taip pat nepaskyrė jam rentos, bet įpareigojo KKSD iš naujo svarstyti prašymą.
Šį sprendimą apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismui apskundė tiek A. Duonėla, tiek KKSD.
Teismas neleido interpretuoti įstatymo
A. Duonėla KKSD argumentus įvertino kaip kabinėjimąsi prie žodžių. Savo skunde jis aiškino esąs vienas geriausių visų laikų Lietuvos baidarininkų, daugiau nei 15 metų garsinęs šalies vardą, laimėjęs ne tik tris pasaulio pirmenybių aukso medalius, bet ir tapęs Europos čempionu. A. Duonėla priminė už nuopelnus garsinant Lietuvą buvęs apdovanotas Gedimino 5-o laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro bei Karininko kryžiais. Buvusio baidarininko nuomone, KKSD sprendimas neskirti jam išmokų iš valstybės biudžeto prieštarauja rentų tikslui – įvertinti Lietuvos vardą garsinusius ir geriausius rezultatus pasaulyje pasiekusius sportininkus.
Tačiau abiejų ginčo pusių skundus išnagrinėjęs LVAT konstatavo, jog įstatymas aiškiai apibrėžia, kas turi teisę gauti sportininko rentą, o geriausias pasiekimas negali būti prilygintas pasaulio rekordui. Todėl teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi pakeitė žemesnės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti prieš metus priimtą KKSD komisijos sprendimą, kuriuo A. Duonėlos prašymas gauti rentą buvo nepatenkintas.
Primename, kad į rentą pretenduoti gali olimpinių žaidynių čempionais ar prizininkais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkais, olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais bei rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionais iki 1990 m. kovo 11 d. tapę sportininkai.
Šiuo metu rentas gauna daugiau nei šimtas karjeras baigusių nusipelniusių Lietuvos sportininkų.
