Universali salė pradėta statyti dar 1989 m. „Tada ji vadinosi dengtu futbolo maniežu – tais laikais laimėjimais džiugino Vilniaus futbolo komanda „Žalgiris“ ir jai reikėjo sudaryti sąlygas treniruotis ir ruoštis svarbiems startams žiemos metu“, – arenos statybų pradžią prisimena KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas.
Pirmosios investicijos į arenos statybą buvo dar rubliais, o dalį jų – 3 mln. rublių – skyrė tuometinis Sovietų Sąjungos sporto komitetas. Taigi statybos, prasidėjusios rubliais ir dėl lėšų trūkumo užsitęsusios, „išgyveno“ ir „vagnorėlius, o baigtos jau litais. Iš viso į universalios salės „Sportima“ statybas per šį laikotarpį investuota 28 mln. Lt. valstybės biudžeto lėšų. „Per tą laikotarpį buvo bandymų maniežą privatizuoti – norėta įrengti „Maximos“ bazę, panaudoti pramogų verslui, bet mums pavyko ją išsaugoti sportui. Buvo metai, kai statyboms buvo skirta vos 100–200 tūkst. Lt, tačiau jos nebuvo nutrūkusios“, – sakė M.Kačkanas.
Futbolo aikštės dydis – 100 m x 70 m, - ir pagal plotą ji yra didesnė nei Vilniaus „Žalgirio“ stadionas. Ji atitinka FIFA reikalavimus, tad „Sportimoje“ galima rengti tarptautines varžybas. Pirmoji futbolo aikštės sintetinė vokiška danga, kuri tuo metu buvo moderni, 2005 m. buvo pakeista į naujausios kartos specialią dangą, sertifikuotą FIFA.
2006 m. buvo įrengtos dar trys salės – specializuota imtynių salė (520 kv. m), treniruoklių salė (400 kv. m) ir universali salė (500 kv. m), kurioje šiuo metu stovi stalo teniso stalai ir kurią bet kuriuo metu galima transformuoti pagal poreikius į kitos sporto šakos salę. Treniruoklių salėje pagal specialų užsakymą pagaminti ir sumontuoti treniruokliai futbolininkams.
„Sportimoje“ yra įrengta 3200 vietų žiūrovams, prireikus su teleskopinėmis kėdėmis vietų skaičių galima padidinti iki 5000.
Nuo „Sportimos“ eksploatacijos pradžios 2001 m. kasdien joje apsilanko apie 600 žmonių per dieną, iš jų apie 500 yra vaikai – Vilniaus futbolo mokyklos auklėtiniai.
