Lankėsi Seime
Už sutartų varžybų prevenciją atsakingas UEFA atstovas Vilniuje dvi dienas lankėsi Lietuvos futbolo federacijos (LFF) kvietimu.
Trečiadienį U. Kluseris kartu su LFF prezidentu Juliumi Kvedaru ir generaliniu direktoriumi Edvinu Eimontu apsilankė Seime. Svečio pirmos dienos dienotvarkėje taip pat buvo susitikimas su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK), Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS), „Transparency International“ atstovais.
Antrą vizito dieną svečias susitiko su futbolo bendruomene: aukščiausios ir pirmos lygos klubų, regioninių futbolo federacijų darbuotojais. Savo prezentacijoje UEFA specialistas pristatė lažybų verslo specifiką, sutartų rungtynių pavyzdžius, iškylančius sunkumus kovojant su šiuo reiškiniu.
Koks įtarimų mastas – neatskleidžia
UEFA pareigūnas pristatė lažybų rinkos sekimu paremtą varžybų stebėsenos sistemą, pagal kurią per metus įvertinama daugiau nei 30 tūkst. Europoje vykstančių futbolo rungtynių. UEFA pati imasi tirti tik įtartinus Europos taurių turnyrų mačus, tuo tarpu signalai apie abejotinus atvejus nacionalinėse pirmenybėse persiunčiami konkrečios šalies futbolo federacijai.
Tokių perspėjimo signalų sulaukia ir LFF. Tiesa, nei U. Kluseris, nei E. Eimontas neatskleidė, koks Lietuvoje yra įtartinų rungtynių mastas.
„Negaliu jums konkrečiai pasakyti, kiek signalų persiųsta LFF. Jų lygis skirtingas, be to, šiais skaičiais reikia operuoti atsargiai, nes kiekvieną atvejį reikia nuodugniai ištirti ir išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko. Įspėjimo signalas dar nereiškia, kad mačo baigtis tikrai buvo sutarta.
Tiesa, kad tokių signalų iš Lietuvos yra buvę – kai kurie jų jau ištirti, kai kurie vis dar tiriami. Sekame situaciją. Tačiau, palyginus su kitomis valstybėmis, Lietuvoje padėtis nėra kažkuo labai išsiskirianti“, – dėstė U. Kluseris.
A lyga – tinkama terpė nusikaltėliams veikti
Didžiausia sutartų rungtynių rizika kyla šalyse, kuriose ekonominė situacija yra prasta, futbolininkai uždirba nedaug. Nusikaltėlių, organizuojančių nesąžiningų varžybų verslą, taikiklyje dažniausiai atsiduria silpniausieji.
„Jeigu norite paveikti, pavyzdžiui, Anglijos „Premier“ lygos rungtynes, jums reikės labai daug pinigų. Juk žaidėjai ten uždirba ir po 200 tūkst. svarų sterlingų per savaitę. Kas kita, jei kalbame apie ekonominių sunkumų kamuojamą lygą, kur žaidėjai negauna atlyginimų kelis metus.
Pavyzdžiui, Kroatijoje įkliuvę futbolininkai teisinosi, kad negavo algų pusę metų. Bet tų žaidėjų futbole jau nebėra, jie buvo išvyti, be to, jiems dar gresia kriminaliniai kaltinimai ir kalėjimas. Tačiau tai nereiškia, jog ekonomiškai stiprias valstybes sutartos rungtynes aplenkia – visi puikiai prisimename skandalus Italijoje ar Suomijoje“, – pasakojo U. Kluseris.
Korupcijos manipuliuojant rungtynių dalyviais daromą žalą sporto įvaizdžiui jis vadina net didesne grėsme nei dopingo vartojimas.
„Kam šiandien įdomu stebėti „Tour de France“ lenktynes? Juk sunku surasti dviratininką, kuris neturėtų dopingo dėmės. Jei leisime įsikeroti sutartoms rungtynėms, pasekmės galbūt bus dar liūdnesnės. Ačiū Dievui, tokio atvejo dar nebuvo svarbiausiose rungtynėse, pavyzdžiui, Čempionų lygoje. Bent jau mes manome, kad nebuvo. Įsivaizduokite, kokia žala būtų padaryta, jei taip atsitiktų“, – nuogąstavo UEFA atstovas.
Į kovą būtina pasitelkti ir sunkiąją artileriją
U. Kluseris pabrėžė, kad kova su nusikalstamomis grupuotėmis, čiulpiančiomis pinigus iš lažybų, yra beveik neįmanoma be teisėsaugos struktūrų indėlio.
Tuo tarpu Lietuvoje sutartų rungtynių problemą jau ne vienerius metus tuščiai mėginama iškelti iki valstybinio lygmens ir atitinkamai pakoreguoti teisės aktus. Dėl skylėto Baudžiamojo kodekso ir pasyvių teisėsaugos institucijų iki šiol sąžiningo žaidimo principus paminantys veikėjai yra baudžiami nebent viešojoje erdvėje.
Anot U. Kluserio, lietuviai turėtų imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Turkija, Vokietija ar Italija, kuri po garsiojo 2006 metų „Calciopoli“ skandalo pradėjo spręsti korupcijos futbole problemą aukščiausiu lygiu.
„Italai ėmėsi labai rimtų priemonių: buvo dešimtys areštų, atsirado valstybinis kaltintojas, kuris specializuojasi šioje srityje, o teisėsauga glaudžiai bendradarbiauja su federacija. Nuo to laiko įspėjimo signalų iš Italijos beveik nebegauname.
Vis dėlto tokie tyrimai paprastai pareikalauja labai daug laiko. Todėl vis daugiau dėmesio skiriame prevencijai – žaidėjai, teisėjai ir visi kiti susiję asmenys turi žinoti, kokia tai sudėtinga problema. Kitoje pusėje – rimti žmonės, nusikaltėliai, kurie nejuokauja ir disponuoja dideliais pinigais. Futbolas jau pripažino šią problemą, nors kitos sporto šakos dar stengiasi prieš ją užsimerkti. Bet nuo to korupcija sporte tikrai niekur nedings“, – perspėjo UEFA specialistas.
Nemano esantys labiausiai korumuoti
Futbolui Lietuvoje taip pat dažnai klijuojama nešvariausios sporto šakos etiketė. LFF atstovai tikina, jog taip yra tik todėl, kad futbolas deda daugiausiai pastangų kovoje prieš sutartas rungtynes.
„UEFA ir FIFA pačios iškelia šią problemą, stengiasi vesti dialogą su atitinkamomis tarnybomis, atlieka tyrimus, kurių rezultatai dažniausiai patenka į viešumą. Todėl atrodo, kad skandalų daugiausiai turi tas, kuris labiausiai stengiasi šias problemas spręsti. Galima apsimesti, kad viskas pas mus gerai, ir tas klausimas nebus taip išlindęs į paviršių, bet tai nėra mūsų kelias. Esame pasiruošę aktyviai dalyvauti kovojant prieš sutartas rungtynes.
Tikrai nėra taip, kad Lietuvos futbole šių problemų yra daugiausiai. Visas mūsų sportas yra pažeistas, tik kitos federacijos neturi tokių resursų ir stiprių partnerių užsienyje, kad galėtų efektyviai su tuo kovoti. Skatintume ir kitus prisidėti prie mūsų“, – kalbėjo E. Eimontas.
Balandžio pradžioje LFF iniciatyva buvo surengtas pasitarimas su Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD), Vidaus reikalų ministerijos, Seimo, lažybų bendrovių atstovais, kuriame dalyvavo ir krepšinio bei rankinio federacijos.
Pagrindinė diskusijos išvada – būtinybė griežtinti atsakomybę už sutartų rungtynių organizavimą ir dalyvavimą tokioje nusikalstamoje veikoje, taip pat pasitelkti teisėsaugos institucijos operatyvines priemones tiriant įtartinus atvejus.
„Jei neturi įrodymų, kalbos apie susitarimus taip ir lieka tik gandais. Užtat mes ir norime teisėsaugos pagalbos fiksuojant tuos įrodymus. Žmonės, kurie tuo užsiima, turi būti baudžiami pagal baudžiamuosius įstatymus. Veiksmai turėtų eiti trimis kryptimis: pirma – teisinės bazės koregavimas, antra – teisėsaugos operatyviniai veiksmai, trečia – viešumas, edukacija“, – apibendrino E. Eimontas.
