„Niekada nesakyk niekada“, - šią frazę I. Siliūnienė minės ne kartą. Futbolo pasaulyje ji atsidūrė visai neplanuotai, o dabar futbolas tapo viena iš svarbiausių jos gyvenimo dalių.
Pabandė ir liko
Iš Naujosios Akmenės kilusi I. Silūnienė baigė mokyklą Panevėžyje į Kauną atvyko studijuoti tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute (LKKI). Sprinterė sako, kad jai visuomet labai patiko žaisti futbolą. Įkalbinta dėstytojų moteris nusprendė pabandyti apsilankyti treniruotėje.
„Sako: jei nepatiks juk galėsi nelankyti. Patiko ir likau. Vėliau tas pats nutiko ir su trenerės darbu: viena kolegė išėjo, o aš likau iki šiol. Buvo sakoma tas pats: jei nepatiks, juk galėsi išeiti“, - šypsosi I. Siliūnienė, kaip futbolininkės karjerą baigusi vos prieš trejus metus.
2001 metais pradėjusi dirbti trenere kaunietė pastebi, kad šiai dienai situacija moterų futbole pasikeitė kardinaliai.
„Prieš 13 metų apskritai nelabai kas žinojo, kad žaidžiamas toks moterų futbolas“, - DELFI sako I. Siliūnienė.
Futbolas padeda išsikrauti
Mokyklos laikas I. Siliūnienė žaidė krepšinį, tačiau vėliau suprato, kad futbolas yra tikrasis jos pašaukimas.
„Man labai patinka futbolas ir dabar aš mėgstu pažaisti. Žaisdama aš rėkauju, spygauju – aš išsikraunu. Kaip ir vaikai čia ateina išsikrauti – kol mažytės jos daugiau rėkia ir spiegia, nei tą futbolą žaidžia. Aš taip išsikraunu emociškai. Tiesą pasakius, mokykloje aš žaidžiau krepšinį, bet dabar krepšinis manęs nežavi“, - sako I. Siliūnienė.
Šiandien I. Silūnienė yra vienintelė aukščiausioje Lietuvos futbolo A lygoje teisėjaujanti moteris. Nors šiandien kaunietė jau puikiai žinoma futbolo pasaulyje, pradžia vyrų futbole buvo tikrai ne lengva.
„Pradžia buvo labai sudėtinga. Vėliau tapo lengviau. Man labai patiko spęsti situacijas, spręsti nuošales“, - pasakoja I. Siliūnienė.
Kitaip gyventi negalėtų
18 ir 14 metų dukras su vyru užauginusi moteris sako, kad kartais pripažįsta, kad gyvenant tokiu intensyviu ritmu krūvis, o ypač moteriai, tenka didžiulis. Tačiau kitaip I. Siliūnienė gyventi negali – ji gerąja prasme tiesiog pamišusi dėl sporto.
„Ar aš pamišusi dėl sporto? Turbūt. Rimtai – aš turbūt negalėčiau kitaip gyventi. Jei kokia viena diena savaitėje būna laisva, tai aš pradedu rėkti, pradedu reikalauti... Tai vyras man sako: gal tu jau eik pasportuok, nes poilsis ir prabanga – ne tau“, - šypsosi I. Siliūnienė.
