Buvusio Liverpulio „Everton“ futbolininko atvykimo į Lietuvą istorija nėra identiška toms istorijoms, kai agentai patys siūlo žaidėjus ir iš kelių dešimčių futbolininkų klubas atsirenka tuos kelis, kurie pasirašo sutartis.
Šiuo atveju „Trakai“ ieškojo patys.
„Klube visi intensyviai ieškojome puolėjo. Davėme užklausas savo partneriams ir vieni pasiūlė Diniarą. Negalėjome praleisti tokio šanso, nes pirmąkart atsirado reali galimybė į klubą pasikviesti pasaulinio lygio žvaigždę.
Kitais atvejais susirenkame keturi – penki žmonės ir stebime, ką sugeba vienas ar kitas žaidėjas. Jei prieiname bendros išvados, kad žaidėjas tenkina, pradedame derinti techninius klausimus. Kalbant apie Diniarą, iškart darbus pradėjome nuo antro punkto“, – šypsojosi „Trakų“ direktorius Virmantas Lemežis.
– Kaip „Trakams“ tai pavyko?
– Nepasakyčiau, kad veiksnys buvo vienas. Apskritai, sėkmingai sukrito kortos. Žaidėjas ilgai nežaidęs, tad natūralu, kad norėjo gauti žaidybinės praktikos. Tokiais atvejais silpnesnės lygos gal net geriau, nes tada gali vėl pajusti įvarčių skonį, žaidybinį ritmą, tuo pačiu parodyti save ir grįžti į aukštesnį lygį. Lietuva tokia aplinka, kur gali tai padaryti.
– Diniaras taip pat galvoja?
– Manau, taip. Susisiekę su juo, aptarėme jo lūkesčius, išdėstėme savo lūkesčius. Jį viliojo Europa, gražus miestas. Be to, jis žinojo, kas toks yra Olegas Vasilenka, jis pažinojo kelis žaidėjus, tad jis čia ne aklai atvyko.
– Kaip jis reagavo į būsimą atlygį? Juk „Trakai“ negali sau leisti tenkinti milijonieriaus užgaidų...
– Tokiems žmonėms atlyginimas tikrai nėra pirmoje vietoje. Diniaras yra futbolo žmogus ir jam svarbiausia save realizuoti. Suradome bendrus sąlyčio taškus, kaip galime vieni kitiems padėti. Atlyginimas jo atvykimo istorijoje nevaidino nei pirmo, nei antro vaidmens.
– Ar jis užsibus komandoje ir kitąmet?
– Yra visokių sąlygų, tačiau turėtų likti. Plačiau nelabai galiu komentuoti, nes sutartis konfidenciali.
– Ar „Trakai“ ieško dar ko nors?
– Visada ieško (šypsosi). Aišku, per atdarus langus tos paieškos suintensyvėja, tačiau šis darbas nenutrūkstamas. Tarkime, Lietuvoje daug dėmesio skiriame jaunimui. Per daug nesiafišuojame, tačiau nuolat stebime tiek Elitinės, tiek pirmos lygos rungtynes. Užsienyje gauname užklausas ir jei pamatome, kad tinkamas žaidėjas, stengiamės, kad jis atsidurtų mūsų komandoje.
