Po 11 metų pertraukos Panevėžio miesto klubas yra labai arti to, jog vėl taptų šalies čempionu.
2008-2012 metais Lietuvos futbolo padangėje dominavo „Ekranas“, tačiau šlovingus laikus keitė finansinis krachas, kuris 2015 metais virto iškelta bankroto byla.
Miesto futbolo bendruomenės ir savivaldos dėka tais pačiais metais įkurtas „Panevėžio“ klubas, išimties tvarka startavęs I lygoje.
2018 metais klubas tapo I lygos nugalėtojais, po metų debiutavo A lygoje bei dar apytuštę trofėjų lentyną papildė iškovota LFF taure.
Metai po metų klubas kilo tik aukštyn A lygos galutinėse rikiuotėse, o šiemet „Panevėžiui“ per likusias penkerias A lygos rungtynes trūksta tik taško, jog pirmą kartą pasidabintų aukso medaliais ir, svarbiausia, iškovotų vietą kitų metų Čempionų lygos atrankoje.
Klubas jau šią savaitę pranešė apie pratęstą sutartį su strategu Gino Lettieri, o, anot klubo direktoriaus Broniaus Vaitiekūno, dabar bus galima imtis kitų metų sudėties komplektavimo darbais.
– Lengvai pavyko susitarti su G. Lettieri dėl tolimesnio bendradarbiavimo?, – Delfi paklausė B. Vaitiekūno.
– Gino delsė, jam siūlėme sutartį pratęsti dar rugsėjį. Strategas turėjo ir dabar turi pasiūlymų iš kitų klubų. Jis visą laiką turėjo kitų galimybių, bet pats pasverdavo, kur jam geriau, įdomiau.
Bet tai ne tik pinigų klausimas, nes mes pagal finansus nebūtume aplenkę kitus. Jam ne pinigai – svarbiausia.
– Esminis „Panevėžio“ koziris – galimybė varžytis Čempionų lygos atrankoje?
– Taip, būtent. Mes patys norime kilti aukštyn, sutapo požiūriai, mūsų ir jo norai.
Taip pat atsižvelgėme ir į jo lūkesčius. Jam patinka kolektyvas, klubo vadovybė, miesto požiūris ir dėmesys klubui.
Miesto savivalda nori daug ką keisti kalbant apie futbolo infrastruktūrą. Žinoma, kitų metų iššūkiai yra esminis faktorius. Žinau, kad Gino turėjo pasiūlymų iš Lenkijos, Vokietijos, buvau net matęs juos.
– Koks tai yra treneris lyginant su ankstesniais „Panevėžio“ strategais? Griežtas diktatorius treniruotėse ar sukalbamas demokratas?
– Ne diktatorius, bet žiauriai griežtas. Jam nepatinka simuliantai, tie, kurie nebėga, neatiduoda visų jėgų treniruotėse. Po kiekvienos treniruotės būna jos peržiūra.
Dronu iš viršaus yra filmuojamos pratybos, analitikas parengia treniruotės ataskaitą, kaip kas treniravosi, kiek bėgo.
Kitą dieną prieš treniruotę vyksta ankstesnės treniruotės analizė. Pirmą kartą aš matau tokią metodiką. Dėl to ir skiriasi Gino nuo ankstesnių trenerių.
Dėmesio vertas aikštės padalinimas kvadratais. Kiekviename jų yra atskiros žaidėjų funkcijos. Iš pradžių nesupratau, ko jis nori ir kam jam to. Sako, nepradėsiu darbų, kol aikštėje nebus išbraižyti kvadratai. Čia kalba eina apie aikštę prie buvusios „Ekrano“ gamyklos Elektronikos gatvėje. Kai nusitrina kvadratų linijos, vėl liepia išbraižyti. Toks jo treniruočių pobūdis.
Pratybos patinka ir žaidėjams, nebūna vienodų treniruočių, nėra monotonijos, vis kažkas nauja.
– Komandoje – keliolika legionierių, net ir norint neįmanoma jų visų sutalpinti į startinį vienuoliktuką. Kaip strategui pavyksta rasti bendrą kalbą su skirtingų patirčių futbolininkais, kurie galbūt čia tikėjosi užtikrintos vietos startinėje sudėtyje?
– Nėra jokių pykčių. Visi stengiasi pakliūti į startinę sudėtį, vyrauja sveika, nemaža konkurencija. Apskritai, Gino griežtas aikštėje, bet malonus, atviras žmogus už jos ribų: kaip draugas kalbasi su žaidėjais, klubo administracija.
– Kaip pavyko suburti sveiko mikroklimato komandą? Vienas dalykas – žaidėjų meistriškumas, kitas – jų charakteris, ego?
– Lemiamas žodis priklauso strategui. Aš gaunu medžiagą iš agentų, ją perduodu Gino. Tada jau jis filtruoja informaciją.
Taip, Deividas Česnauskis irgi padeda, nemažai prisidėjo formuojant komandą, turi patirties, siunčia treneriui medžiagą, bet tai ne vienintelio Deivido siūlyti ir priimti žaidėjai.
Yra tokių futbolininkų, kuriuos pats treneris pasikvietė į savo gretas, yra dalis, kur Deividas pasiūlė.
– Bet D. Česnauskis prieš pusantrų metų atrastas G. Lettieri, kai „Panevėžys“ dairėsi naujo stratego?
– Taip. Deividas pasiūlė. Jis Gino siūlė „Žalgiriui“, bet „Žalgiris“ tada neėmė. Čia ta situacija dar prieš vadovaujant Vladimirui Čeburinui. Sostinės klubas G. Lettieri neėmė dėl to, kad jis tuo momentu po sėkmingo etapo Lenkijoje buvo labai brangus.
