Kol stadiono rekonstrukcijos laukia šalies čempionas Panevėžio „Ekranas“, infrastruktūros plėtra vyksta tuose rajonų centruose, kurie dar neturi komandų aukščiausiose Lietuvos lygose.
Pirmas aukštus reikalavimus atitinkantis stadionas
Pastaraisiais metais intensyviai vykus stadionų ir dirbtinių aikščių statyboms, Lietuvos čempionatui reikalingos infrastruktūros problemos beveik nebeliko.
Namų aikštėse ankstyvą pavasarį pradėti sezoną jau gali 7 iš 10 „General Financing“ A lygos klubų, o oro sąlygoms pagerėjus daugiau nei pusė persikels į stadionus, kurie per pastaruosius penkerius metus buvo atnaujinti iš pagrindų, dalinai renovuoti arba išplėsti.
Tiesa, pastaraisiais metais valstybinėse struktūrose taip ir neišsprendus nacionalinio stadiono klausimo, stadionų klausimas dar išlieka aktualus futbolo klubams ir rinktinei rungtyniaujant tarptautinėje arenoje.
Pirmoji išeitis jau netoliese - 2012 metų eigoje tikimasi baigti Lietuvos futbolo federacijos lėšomis ir pritraukta Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) parama įgyvendinamą LFF stadiono (buvusio „Vėtros“) rekonstrukcijos projektą.
Numatoma gegužės mėnesį užbaigti rekonstruoti pagrindinę varžyboms skirtą stadiono dalį – tribūnas, patalpas rungtynių dalyviams, žiniasklaidai ir kita. Vėliau stadione įsikurs LFF būstinė, o užbaigti likusius darbus tikimasi iki rugsėjo.
Po rekonstrukcijos stadionas atitiks UEFA III kategoriją, kuri reikalinga norint organizuoti tarptautines oficialias rinktinių rungtynes, UEFA Čempionų ir Europos lygos klubinių turnyrų tolesnius etapus. Ateityje numatytos galimybės praplėtus stadioną siekti UEFA IV kategorijos.
„Ekranas“ laukia stadiono rekonstrukcijos
LFF stadione tarptautines rungtynes galės žaisti ir Vilniaus MFD „Žalgiris“, kuris pernai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai UEFA Europos lygoje.
Sunkumų gali kilti daugkartiniam šalies čempionui Panevėžio „Ekranui“, kuriam norint namuose žaisti UEFA Čempionų lygos trečiojo kvalifikacinio etapo rungtynes (joms reikalinga UEFA III kategorija) su Barysavo „BATE“ klubu pernai buvo pritaikyta išimtis.
Panevėžio klubo iniciatyva buvo parengtas stadiono rekonstrukcijos planas Finansavimo projektui tikimasi iš valstybės investicijų programos. Tačiau mažai tikėtina, kad stadiono rekonstrukcija galėtų startuoti šį sezoną.
„Iš klubo pusės buvo padaryta viskas, kas įmanoma. Naujo stadiono projektas yra, sakykime, nejudančiame taške. Dar yra „Aukštaitijos“ stadiono rekonstrukcijos projektas su investiciniais skaičiavimais, bet matyt, miestas turi kitų problemų, kurias sprendžia“, - praėjusią savaitę teigė „Ekrano“ prezidentas Aušrys Labinas.
Rajonų centruose – projektai su ES fondų parama
Futbolo infrastruktūros plėtra vyksta ne tik tuose miestuose, kur žaidžia aukščiausių lygų klubai, tačiau ir tokių tikslų turinčiuose rajonų centruose.
Rekonstrukcijos darbai jau įsibėgėjo Utenoje ir Telšiuose, kur siekiama įrengti apie 3 tūkstančius vietų turinčius stadionus, atitinkančius UEFA II kategoriją ir Lietuvos „General Financing A lygos“ reikalavimus. Panašus projektai parengti ir statybos ruošiamos Visagino, Jonavos miestuose, taip pat Kėdainiuose bei Palangoje.
LFF licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis pastebėjo, jog ilgą laiką A ir I lygos klubų licencijavimas buvo vienas iš nedaugelio veiksnių, skatinusių investicijas į infrastruktūrą. Tačiau pastaruoju metu savivaldybės pradėjo imtis daugiau iniciatyvos ir vis labiau naudojasi Europos sąjungos (ES) fondų teikiamomis galimybėmis. Nuo 2014 m. platesnes perspektyvas šioje srityje turėtų atverti nauja ES programa.
„Tai turėtų skatinti profesionalesnių futbolo klubų atsiradimą. Savo ruožtu, tokių projektų rengėjus kviečiame konsultuotis, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas ir stadionai atitiktų pagrindinius reikalavimus, kurių ateityje gali prireikti į aukštesnes lygas kopiantiems klubams“, - sakė infrastruktūros ekspertas.
Licencijavimas persikelia ir į II-ą lygą
Nuo 2012 m. sezono įvedamas II-os lygos klubų licencijavimas ateityje turėtų pradėti keisti ir šio lygmens stadionų veidą. Šiemet klubai turės susitvarkyti savo struktūrą bei imtis realių darbų su rajonų savivaldybėmis, jeigu jų infrastruktūra neatitinka elementarių standartų.
„Tikimės, kad ankstesniais metais matytas licencijavimo sistemos poveikis A ir I lygos stadionų infrastruktūrai per keletą metų pasikartos ir II lygoje“, - teigė L.Zibolis.
Pasak jo, kai kuriuose miestuose – Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Radviliškyje, Kybartuose, Jonavoje, Kėdainiuose, Kaune – tokio lygmens dabartiniai reikalavimai jau yra arba netrukus bus įgyvendinti.
Tačiau ypatingai susirūpinti turėtų Naujosios Akmenės, Kelmės, Joniškio, Kaišiadorių, Prienų, Klaipėdos ir kitos savivaldybės. Šiuos miestus atstovaujantys II lygos klubai ir sportuojantys vaikai dar neturi paprasčiausių sąlygų žaisti bei treniruotis.
Lietuvos futbolo strategijoje 2010-2020 metams numatomi tikslai turėti 1 nacionalinį stadioną (UEFA IV kategorija – aukščiausi tarptautiniai standartai), 6 reprezentacinius stadionus (UEFA III kat. – pagrindiniai tarpt. st.), 15 aukščiausios lygos stadionų (UEFA II kat.) ir I lygos ar žemesnių lygų stadionus (UEFA I kat.) kiekviename mieste, turinčiame virš 5000 gyventojų.
Faktai apie Lietuvos futbolo stadionų infrastruktūrą:
- nuo 2008 m. naujai pastatyti ar iš pagrindų rekonstruoti stadionai Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje;
- 2007-2012 m. dalinai renovuoti ar išplėsti A lygos klubų stadionai Panevėžyje, Klaipėdoje, Gargžduose, Šiauliuose, Pakruojyje, Vilniuje;
- Šių metų pabaigoje apie 20 stadionų (įskaitant maniežus) atitiks UEFA III, II arba I kategorijos reikalavimus;
- Iš jų 11 stadionų turi dirbtinį apšvietimą (beveik visi įrengti 2006-2012 m.);
- Šių metų pabaigoje 9 miestai turės naujas standartinių matmenų dirbtinės dangos aikštes.