Savo įžanginėje kalboje viešai transliuotame posėdyje, A. Čeferinas įvardijo didžiausius pavojus, kurie kyla dabartinėje situacijoje Europos futbole.
„Mes (UEFA) esame atsakingi už visą futbolo sistemą – nuo vaikų futbolo iki Nacionalinių rinktinių. Kaip organizacija, mes visada buvome ir būsime už vienybę ir solidarumą tarp visų mūsų narių. Mūsų vizija ir tikslas – futbolas privalo likti atviras, sportiniu principu paremtas varžymasis aikštėse ir stadionuose“.
Elitinių Europos futbolo klubų idėja įkurti atskirą lygą, kuri būtų uždara ir vienytų tik didžiausius Europos futbolo klubus jau keletą metų periodiškai iškyla į viešumą.
Iki Europos futbolo vadas paragino Bendrijos narius rimtai įvertinti dabartinėje sporto situacijoje kylančias grėsmes ir imtis priemonių joms pašalinti.
„UEFA atliko išsamius tyrimus, vertindama dabartinę situaciją, ir turime pripažinti, kad per didelis gaunamų pajamų koncentravimas kelių elitinių futbolo klubų rankose kelią grėsmę, jog daugelį metų veikianti futbolo sistema gali pasikeisti, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos visai futbolo raidai.
Negalime leisti, kad tik komercija ir pelno siekimas pradėtų diktuoti žaidimo taisykles. Mes įvertinome situaciją, žinome ką galima ir ką reikia keisti. – sakė A.Čeferinas. – Turime veikti dabar. Prašau, padėkite mums įgyvendinti tas iniciatyvas, kurios būtų naudingos visam Europos sportui. Nelaukime ir pasyviai nežiūrėkime, kas bus toliau. Dabar yra laikas, kai reikia veikti“.
Kad uždaros (arba pusiau uždaros) sporto lygos, nepriklausančios vieningai Europos sporto piramidei, kelia grėsmių sporto vientisumui, pripažino ir dauguma kalbėjusių Europos šalių sporto ministrų.
Prancūzijos sporto ministrė Laura Flessel savo pasisakyme netiesiogiai užsiminė apie situaciją Europos krepšinyje, kuriame privačių klubų valdomos Eurolygos tvarkaraštis sutampa su FIBA pasaulio krepšinio sistemos kalendoriumi ir dėl to Eurolygoje žaidžiantys krepšininkai neturi galimybių ginti savo šalių rinktinių garbę.
„Komercializacija ir gaunami pinigai negali diktuoti savo sąlygų federacijoms ir nacionalinėms rinktinėms, kurios yra bet kurios sporto šakos svarbiausia dalis, – sakė L.Flessel. – Gėsmė, kad tik uždaras elitinių klubų ratas naudojasi gaunamomis pajamomis ir privilegijomis, yra reali ir turime sukurti sistemą, kuri šią grėsmę pašalintų.
Sportininkams ir atletams turėtų būti įstatymiškai, kontraktuose įtvirtinta teisė atstovauti savo šalių nacionalinėms komandoms. Ir visos šalys – Europos Bendrija, jos narės valstybės, tarptautinės ir nacionalinės sporto federacijos privalo surasti teisinių ir diplomatinių priemonių, kaip tai pasiekti“.
Slovėnijos sporto ministrė Maja Makovič Brenčič savo kalboje pažymėjo dar vieną aspektą, kuris yra vienas kertinių Europos sporto sistemoje.
„Visos valstybės turėtų skirti didelį dėmesį vaikų ir jaunimo sportui. Mes neturėtume tokių atletų, kaip Luka Dončičius ar Goranas Dragičius, kuriais didžiuojasi visa Slovėnija, jeigu ne valstybės sukurta ir skatinama visuotinė vaikų ir jaunimo švietimo ir sporto programa“.
Posėdyje kalbėję ministrai arba juos atstovavę šalių ambasadoriai išsakė keletą priemonių, kurias reikėtų apsvarstyti artimiausiu metu, ir kurių dėka būtų išsaugotas Europos sporto modelis, paremtas solidarumu, atvirumu ir įgyvendinta teisė visiems sporto nariams, nepriklausomai nuo jų įtakos ar dydžio, varžytis sąžiningoje sporto sistemoje.
Vienas iš pasiūlymų, kuriam pritarė ir Lietuvai šiame posėdyje atstovavęs LR ambasadorius ypatingiems pavedimams Europos sąjungoje Robertas Rosinas, buvo idėja sukurti platformą, kurioje dalyvauti ES kviestų ir visas sporto organizacijas, dalyvaujančias šiose srityje – šalių sporto ministerijos, nacionalinės ir tarptautinės federacijos, bei privačių organizacijų atstovai.
„Turėtume pasvarstyti, ar nebūtų naudinga sukurti atitinkamos platformos dialogui. Bendradarbiaujant galbūt būtų galima išspręsti tokius nesutarimus, kokie yra kilę, pavyzdžiui, krepšinyje“, – savo kalbą posėdyje baigė R. Rosinas.
Visą posėdžio transliacijos įrašą galite rasti čia:
