Rengiasi vėl žaisti su baltarusiais
Karo Ukrainoje aidai futbolo pasaulyje iš naujo nuskambėjo po antradienio UEFA vykdomojo komiteto posėdžio, kuriame leista į tarptautines varžybas sugrįžti Rusijos 17-mečių ekipoms.
Dalies šalių neįtikina nei UEFA pozicija, esą „vaikai nėra atsakingi dėl suaugusiųjų veiksmų“, nei rusams palikti ribojimai žaisti tarptautinius mačus savo šalyje, naudoti bet kokią nacionalinę simboliką.
Trečiadienį LFF taip pat pagarsino savo poziciją dėl UEFA žingsnių.
„Galime patikinti, jog su Rusijos futbolininkais šimtu procentų nežaisime, net jei tai ir nulemtų vieno ar kito turnyro burtai. Į aikštę mūsų futbolininkai nežengs nepaisant to, kokios sankcijos už tai galėtų grėsti federacijai ar kur tos rungtynės turėtų būti žaidžiamos“, – pranešime cituojamas LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.
Bet viešai agresiją Ukrainoje smerkiančio LFF vadovo ryžtas prislopsta, kuomet kalba krypsta link Rusijai talkinančios Baltarusijos.
Priešingai nei daugelis kitų olimpinių sporto šakų, futbolas baltarusių vaidmens invazijoje į Ukrainą neįžiūri: FIFA ir UEFA nuo pat karo pradžios nebuvo suspendavusios šios šalies rinktinių ir klubų, tik dėl saugumo sumetimų nurodė jiems namų rungtynes žaisti neutralioje teritorijoje.
Praėjusį pavasarį Lietuvos salės futbolo rinktinė sukėlė nemažai triukšmo, sužaidusi dvi atrankos į pasaulio čempionatą akistatas su Baltarusija.
Lapkritį tas pats laukia Lietuvos 19-mečių futbolo ekipos, dalyvausiančios Europos pirmenybių atrankos turnyre Turkijoje, kur žais ir bendraamžiai iš Baltarusijos.
O ateinantį kovą dėl išlikimo UEFA Tautų lygos C divizione su baltarusiais susigrums Edgaro Jankausko vadovaujama nacionalinė komanda.
E. Stankevičius Delfi patvirtino, jog 19-mečiai žais atrankos varžybose, leido suprasti, kad marškinių nesiplėšys ir suaugusiųjų rinktinė.
„Kalbėsime su treneriu, su žaidėjais ir priimsime atitinkamus sprendimus. Nemanau, kad UEFA pozicija Baltarusijos atžvilgiu kaip nors keisis, savo ruožtu, mes iškristi iš C diviziono irgi tikrai nenorime. O jeigu nežaistume, akivaizdu, kad iškristume“, – sakė LFF prezidentas.
Paklaustas, ar principinga dėl Rusijos, bet pragmatiška dėl Baltarusijos laikysena nėra dviveidiška, E. Stankevičius akcentavo bendras futbolo vėjų kryptis Europoje.
„Žiūrime, kaip reaguoja kitos šalys, koks yra bendras sutarimas. Jeigu Rusijos atveju visos iškart reiškia savo nepasitenkinimą ir nuomonę, tai dėl Baltarusijos yra aiški UEFA ir FIFA nuostata – ir baltarusių rinktinės, ir klubai gali dalyvauti.
Tai liečia mūsų nacionalinę rinktinę, jos artimiausių trejų ar ketverių metų ciklą: kur žaisti, su kuo, kokiame divizione. Manau, būtų nesąžininga lyginti šias situacijas“, – kalbėjo LFF vadovas.
Beje, kilus visuomenės pasipiktinimui dėl Lietuvos salės futbolininkų rungtynių su baltarusiais, jis viešai žadėjo prašyti UEFA, jog ateityje ši nustatytų burtų išlygą, kuri leistų išvengti politiškai nepageidaujamų varžovų.
Dabar E. Stankevičius teigia, jog tokį klausimą kėlė kartu su Lenkijos futbolo federacija, vis dėlto nieko nepešė.
„Buvo labai aiškiai pasakyta, kad Baltarusija šiai dienai nėra kariaujanti šalis, ji nėra diskvalifikuota, ir jie nemato priežasčių, kodėl lietuviai ar lenkai negalėtų žaisti su baltarusiais“, – aiškino pašnekovas.
Latviai ir estai – delikačioje padėtyje
Nepaisant antradienio UEFA sprendimo, jokiomis aplinkybėmis nežaisti su Rusijos komandomis viešai pažadėjo Ukrainos, Lenkijos, Anglijos federacijos.
Taip pat ir latviai, kuriuos toks UEFA manevras pastūmė į nepatogų kampą.
Mat tą pačią dieną Latvija buvo patvirtinta kaip 2027 metų Europos 17-mečių čempionato finalinio etapo šeimininkė.
Reaguodama Latvijos futbolo federacija patikino, jog jokios jos komandos aikštėje nežais su Rusijos futbolininkais.
Tokios nuostatos laikosi ir šiaurinių kaimynų sporto vadovai bei politikai.
„Gavome teisę surengti 2027-ųjų jaunimo čempionatą, bet iki to liko dar daug laiko. Tikiuosi, jog karas baigsis ir Rusijos kariuomenės neliks jokioje užsienio teritorijoje. O kol kas mūsų požiūris yra toks pat kaip ukrainiečių – turime būti vieningi su jais visuose frontuose“, – Delfi.lv teigė Švietimo ir mokslo ministerijos sporto departamento vadovas Vladimiras Šteinbergas.
„UEFA sprendimas – plekštelėjimas per veidą Ukrainos žmonėms, kurie herojiškai kaunasi su teroristais iš agresorės Rusijos. Aš jau esu sakęs tiesiogiai UEFA delegatams, kad Rusijos ir Baltarusijos nusikaltimai negali būti pridengiami sportu. Niekas nepasikeitė, ir šioje vietoje aš nematau jokio skirtumo tarp jaunimo ir profesionalaus sporto. Mano nuomone, Latvijoje nėra vietos Rusijos komandoms, net jei jos rungtyniauja be savo vėliavos. Ir taip pat neturėtų būti kitose valstybėse“, – dėstė Saeimos sporto komiteto pirmininkas Davis Martinas Daugavietis.
Estai atsidūrė analogiškoje situacijoje kaip ir latviai, kadangi jiems patikėta surengti 2026 metų Europos 17-mečių pirmenybes.
Bet ilgametis Estijos futbolo asociacijos prezidentas Aivaras Pohlakas griežtesnių pasisakymų vengia.
„UEFA žino mūsų valstybės politiką Rusijos sportininkų atžvilgiu. Tačiau iki 2026-ųjų liko dar treji metai. Asmeniškai tikiuosi, kad iki to laiko karas Ukrainoje baigsis, ir tarp šalių bei žmonių bus atkurti normalūs santykiai. O jeigu ne, tuomet, žinoma, laikysimės savo vyriausybės nurodymų.
Kalbant apie galimus susidūrimus su Rusijos 17-mečių komandomis, stebėsime, kaip toliau vystysis situacija ir priimsime sprendimus, kuomet jų iš tiesų reikės“, – Delfi.ee komentavo A. Pohlakas.
Tuo metu sporto sritį Estijoje reguliuojanti Kultūros ministerija siunčia nedviprasmišką signalą.
„Toliau laikomės pozicijos, jog mūsų šalyje negali vykti varžybos, kuriose dalyvautų Rusijos ar Baltarusijos sportininkai. Dėl to atskirais atvejais ėmėmės ir konkrečių priemonių, kai reikėjo, tokiems atletams uždraudėme patekti į šalį. Futbolo federacija žino valstybės nuostatas, bendraujame su ja“, – teigė ministerijos atstovas Tarvi Purnas.
Primename, kad Rusijos suaugusiųjų futbolo rinktinės ir klubai išlieka suspenduoti nuo 2022-ųjų vasario, kai prasidėjo invazija į Ukrainą.
