Šį sekmadienį Marijampolėje laukia toks futbolas, kokio Lietuvoje nematėme labai ilgai. 90 minučių žūtbūtinės kovos, po kurios paaiškės, kas taps šalies čempionu ir kitais metais gins Lietuvos garbę UEFA Čempionų lygos atrankos turnyre.
Klausimas vienas – „Sūduva“ ar „Žalgiris“? Marijampolė ar Vilnius? Ant kortos pastatyta labai daug. Tai ne tik prestižas ir išsvajotas titulas, bet ir pinigai. Ir jeigu Marijampolės „Sūduvos“ klubui antroji vieta nebūtų katastrofa, tai prieš kiekvieną sezoną apie visus įmanomus titulus Lietuvoje kaip savaime suprantamą dalyką kalbančiam „Žalgiriui“ tai būtų smūgis žemiau juostos.
Vieno smūgio „Žalgiris“ šiemet jau sulaukė, kai ilga laimėtų trofėjų seriją netikėtai nutraukė raguotas „Stumbras“ iš Kauno. Tačiau tų rungtynių vertė žalgiriečiams nė iš tolo neprilygsta mūšio Marijampolėje svarbai.
Skirtingai nei tada Panevėžyje, čia spręsis čempionų titulas ir Čempionų lygos kelialapio likimas, o tai kur kas daugiau nei taurė, kuri vilniečiams būtų tik eilinis trofėjus kolekcijoje, neduodantis jokios didesnės apčiuopiamos naudos už moralinę.
Kalbėdamas apie sekmadienį ypatingai akcentuoju žodį „mūšis“. Sekmadienį vargu ar galime tikėtis gražaus, inteligentiško futbolo. Veikiau tai bus kova iki paskutinio kraujo lašo, kova dėl kiekvieno aikštės lopinėlio ir kiekvieno kamuolio. Abi komandos bus tokios motyvuotos, kad man net baisu pagalvoti. Tokiame mače psichologija bus ne ką mažiau svarbus faktorius nei žaidybinis planas ar taktika.
Prieš nenumaldomai artėjančias rungtynes aš matau kur kas daugiau suvalkiečių kozirių. Jeigu komandų šansus iškovoti titulą reikėtų įvertinti procentine išraiška, „Sūduvai“ duočiau ne mažiau nei 70 procentų. Kodėl? Tuoj paaiškinsiu.
Pranašumas #1: Sportinė forma
Skirtingai nei „Žalgiris“, „Sūduva“ sezono pabaigoje demonstruoja kur kas geresnius rezultatus. Vasaros pabaigoje apskritai bet kokia intriga kovoje dėl aukso atrodė kaip pasakos vaikučiams prieš miegą, tačiau sostinės klubo žaidimo kreivė sparčiai krito žemyn, o „Sūduvos“ – augo. To rezultatas – auksinės sekmadienio rungtynės.
Pranašumas #2: Psichologija
Kai tau sekasi, kai žaidi gerai, praktika rodo, kad mikroklimatas komandos viduje irgi yra puikus, išauga pasitikėjimas savimi. Šioje vietoj įžvelgiu dar vieną „Sūduvos“ pliusą.
Pranašumas #3: Treneris
Drįsčiau teigti, kad šioje vietoje „Sūduva“ turi labai aiškų pranašumą vardu Vladimiras ir pavarde Čeburinas. Šis kazachų specialistas šiemet taip sustygavo marijampoliečių žaidimą, kad „Sūduvai“ atliekant standartines situacijas varžovams dreba kinkos. Trenerio taktiniai sprendimai leido „Sūduvai“ pasiekti neregėtas aukštumas Europoje ir realiai kėsintis į pirmąjį čempionų titulą ever. Kad ir kaip žiūrėtume, Aleksandras Brazevičius su savo trenerio patirtimi prieš oponentą nublanksta. Ir stipriai. Bent jau teoriškai.
Pranašumas #4: Gilesni rezervai
„Sūduva“ šiemet puikiai padirbėjo su komandos komplektacija ir beveik kiekvienoje pozicijoje turi po du lygiaverčius žaidėjus. Drįsčiau teigti, kad konkurencija Marijampolės ekipoje yra didesnė nei „Žalgiryje“ ir tai žaidėjus skatina dar sunkiau dirbti treniruotėse dėl savo minučių.
Pasižiūrėkime, ką paskutinėse keliose rungtynėse „Žalgiris“ turėjo ant suolo. Su „Uteniu“ ten buvo ir Jonas Skinderis, ir Ernestas Stočkūnas, ir Karolis Uzėla. Su „Jonava“ galėjome išvysti tą patį Skinderį su Uzėla, Rolandą Baravyką, Danielį Romanovskį. Tai jokiu būdu nėra priekaištas jauniems žaidėjams, bet, vėlgi, turbūt jie dar nėra tie, kurie įžengę į itin svarbias kovas galėtų išspręsti šalies čempionų likimą konkrečiose rungtynėse.
Analogiškai palyginkime „Sūduvos“ atsarginius futbolininkus paskutinėse keliose rungtynėse. Su „Trakais“ ant suolo buvo tik rimti ir kovų užgrūdinti vyrai: Živanovičius, Choco, Manzorro, Vėževičius, Semedo Tadičius. Su „Jonava“ vaizdas panašus: Živanovičius, Choco, Janušauskas, Vėževičius, Semedo, Cicilia.
Kai kurie labai solidūs žaidėjai „Sūduvoje“ net neprasibrauna į 18-uką. Man akivaizdu, kad kur kas ilgesnį suolą šiuo metu turi „Sūduva“ ir tai dar vienas pliusas.
Pranašumas #5: Namų sienos
Paskutinės A lygos sezono rungtynės vyks Marijampolėje, kur „Sūduvą“ palaikys ne vienas ir ne du tūkstančiai žiūrovų. Žaisti turint tokį užnugarį – papildoma motyvacija.
Pranašumas #6: Žolė
Kai kas Vilniaus „Žalgirį“ mėgsta pašaipiai vadinti „kilimine komanda“. Savęs prie tokių nepriskiriu, nes puikių rezultatų vilniečiai yra pasiekę ir žaisdami ant natūralios vejos. Bet kaip ten bebūtų, techniškam „Žalgiriui“ žaidimas ant rudeninės aikštės pliusų nepriduos.
Pranašumas #7: Rezultatas
Turime nepamiršti ir dar vieno fakto – jeigu „Sūduvą“ sekmadienį tenkina dvi baigtys, lygiosios ir pergalė, tai vilniečiams reikia tik pergalės. Bet koks kitas rezultatas šalies čempionus paliks be aukso medalių.
Pranašumas #8: Buvę žalgiriečiai
Marijampolės klubo marškinėlius vilki ilgamečiai „Žalgirio“ žaidėjai Andro Švrljuga, Semiras Kerla, Algis Jankauskas ir Paulius Janušauskas. Jiems sekmadienio rungtynės bus ypatingesnės už ypatingas. Prieš kurį laiką „Žalgiriui“ jie iš esmės tapo nereikalingi, o dabar iš to paties „Žalgirio“ gali atimti čempionų titulą. Simboliška.
Štai vidurio gynėjas S. Kerla per 15 A lygos rungtynių įmušė nesuvokiamus 9 (!) įvarčius. A. Švrljuga per 30 rungtynių atliko net 12 rezultatyvių perdavimu ir pelnė penkis įvarčius. Patikimos vertybės „Sūduvoje“ yra ir nuolat žaidžiantys P. Janušauskas bei A. Jankauskas, kuris ilgus metus buvo žalgiriečių simbolis.
Net neabejoju, kad perskaitę šiuos faktorius vilniečių komandos gerbėjai mane tyliai arba garsiai pradėjo keiksnoti. Nenoriu, kad tai nuskambėtų lyg mano mirties nuosprendis „Žalgiriui“, nes taip nėra.
„Žalgiris“ turi šansų dar kartą pasidabinti aukščiausios prabos medaliais ir tie šansai nėra beviltiški, nors „Sūduva“, mano subjektyvia nuomone, vis tik yra sekmadienio favoritė.
Kalbėdamas apie „Žalgirio“ pliusus paminėsiu keletą faktorių. Daug kam pasakymas „nugalėtojų mentalitetas“ skamba kaip banalus ir nuvalkiotas. Taip, galima vėl badyti pirštais ir priminti šių metų LFF taurės finalą, tačiau nepamirškime – „Žalgiris“ iki tol laimėjo krūvą trofėjų iš eilės bei ne kartą pademonstravo savo meistriškumą tada, kai to labiausiai reikėjo. Vilniečiai ne tik laimėjo svarbiausias baudinių serijas, bet ir ne kartą triumfavo pratęsimuose. Tai čempionišką aurą turintis klubas ir žinantis, kaip laimėti, kai to beprotiškai reikia.
Kitas faktorius – Darvydas Šernas. Tai neabejotinai vienas geriausių šio sezono A lygos žaidėjų, jau pelnęs 18 įvarčių. Jis veikiausiai taps rezultatyviausiu lygos futbolininku, o sekmadienį jį sustabdyti nebus lengva ir „Sūduvai“.
Kaip paskutinį faktorių paminėsiu Pietų IV. Galite jų nekęsti, galite juos smerkti dėl Marijampolėje sulaužytų kėdžių, galite vadinti buduliais ar kaip tik norite. Tai – jūsų pasirinkimas. Laisva šalis. Bet – Pietų IV Ultras yra neabejotinai lyderiaujanti fanų grupė Lietuvoje ir joks kitas šalies sporto klubas neturi tokio palaikymo. Vien ko vertas jų įspūdingas komandos pasitikimas Marijampolėje paskutinėje tarpusavio akistatoje. Buvo stipru. Neabejoju, stipru bus ir sekmadienį.
Pabaigai priminsiu, kad panašias rungtynes paskutinį kartą Lietuvos futbolas regėjo tolimais 2009 metais, kai paskutiniame sezono ture tarpusavio akistatoje sprendėsi aukso likimas. Tada Panevėžio „Ekranas“ svečiuose 2:1 palaužė Vilniaus „Vėtrą“ ir apgynė čempionų titulą. Simboliška, kad jau kitais metais „Vėtra“ nebaigė sezono ir dingo iš šalies futbolo žemėlapio.
Gerą A lygos finišą žiūrovai matė ir 2013 m., tačiau tai – kiek kita istorija, kadangi likimas sprendėsi ne tarpusavio dvikovoje.
Taigi, šį sekmadienį visi keliai veda į lietuviškąjį Majamį. Tai rungtynės, kurių praleisti nevalia net jei uraganas siaustų ar dangus su žeme maišytųsi.
Tai bus gera.
Tai bus stipru.
Ole Ole.
