Iškart po pralaimėjimo Čekijai atsistatydino rinktinės strategas Žutautas, tačiau N. Kesminas neskubėjo piešti šviesios ateities nacionalinei ekipai.
„Ciklą vertinu tragiškai, tai galbūt blogiausias pasirodymas atrankos turnyruose, - kalbėjo apžvalgininkas. - Per metus, dvejus ar trejus, situacija iš pagrindų nepasikeis, nebent į dar blogesnę pusę. Jokių perspektyvų nematau. Jaunimo rinktinėje nėra asmenybių. Kol kas yra veteranų, kurie žaidė ar žaidžia geruose klubuose, o kas ateina iš jaunimo? Parodykite žaidėją, kurį galėtume pavadinti jaunu talentu. Tai yra vidutinybių rinkinėlis, kuris sudarys rinktinės pagrindą artimiausius ketverius ar šešerius metus“.
Problemos - gilios
Estijai pavyko šiame Europos čempionato kvalifikaciniame cikle savo grupėje užimti antrą vietą, todėl mūsų kaimynai kausis dėl kelialapio į finalinį etapą atkrintamosiose varžybose. Palyginti neseniai, 2004 metais, į Europos čempionatą pateko latviai. Kyla natūralus klausimas - kodėl šioms valstybėms, kurios daugeliu aspektų yra panašios į Lietuvą, sekasi, o mums - ne.
„Požiūris į futbolą kitoks, - priežasčių ieškojo N. Kesminas. - Pas mus įprasta kaltinti šalies valdžią ir tai iš dalies tiesa, bet valdžios požiūris yra toks, kokio nusipelno patys futbolo vadovai. Pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, o ne kalbėti apie tai, kas yra gaunama iš kitur. Sistema yra iš esmės ydinga dar nuo Vytauto Dirmeikio laikų. Sistemoje permainos yra kosmetinės: gražesni vadovai, gražiau kalba, daugiau užsienio kalbų moka. Bet iš principo niekas nepasikeitė“.
Įžvelgti pozityvą - sunku
N. Kesmino teigimu, rinktinėje neatsirado naujų futbolininkų, kurie galėtų įnešti naujų vėjų. Be to, nedaug trūko, kad mūsų komandą būtų aplenkęs Lichtenšteinas.
„Po geros pradžios viskas ėjo tik blogyn, tačiau sprendimai eigoje nebuvo priimami. Reikėjo galvoti apie kartų kaitą, kurią federacija dažnai pabrėždavo, tačiau jūs man parodykite bent vieną jauną futbolininką rinktinėje, išskyrus Arvydą Novikovą. Tad pasirinkta intencija aiški: kaip bus, taip bus“,- sakė jis.
„Vienintelė pergalė Čekijoje buvo iškovota dėl didžiulės sėkmės, kuri retai kam nors taip nusišypso. O juk Lichtenšteino negalime įveikti dukart iš eilės, įmušti bent vieno įvarčio - taip pat. Ar apskritai sužaidėme nors vienerias geras rungtynes? Kartą pasisekė, laimėjome Čekijoje, bet tai - viskas“, - aiškino ekspertas.
Ar galėtume rasti užuominų apie šviesą tunelio gale? Anot N. Kesmino, jų nelabai yra: „Apie kokį pozityvą kalbėti, jei nėra naujų futbolininkų. Gerai, kad užaugo Darvydas Šernas. Dabar jis yra pajėgus daryti tai, ką prieš dvejus ar ketverius metus atlikdavo Tomas Danilevičius - įmušti vieną kitą įvartį. Visgi šiam futbolininkui jau 27 metai, kaip puolėjui geriausiu atveju liko treji ar ketveri metai.
Pagal tai, kokį žaidimą rodėme, galutinė vieta turnyrinėje lentelėje yra logiška. Netgi galėjome likti paskutiniai, nes tarpusavio dvikovos su Lichtenšteinu rodo, kad tai nebuvo prastesnė komanda. Kitas dalykas, Lichtenšteinas prarado taškus Škotijoje, kai teisėjai leido įmušti įvartį 7 pridėto laiko minutę. O jei būtų iškovoję dar bent taškelį, turėtų tiek pat, kiek Lietuva, ir būtų aukščiau už mus dėl tarpusavio mačų rezultatų“, - svarstė N. Kesminas.
Naujas treneris: kita pavardė, o esmė - ta pati?
Sirgaliai ir specialistai jau senokai reikalavo R. Žutauto atsistatydinimo. Po nesėkmės su čekais spaudos konferencijoje treneris prisiėmė kaltę bei pasitraukė iš pareigų.
„Ar tai ką nors keičia? Pasitraukimas yra griovimas, o ne kūrimas,- neskubėjo džiaugtis N. Kesminas. - Jei ateis treneris su tokia pat koncepcija, darbo maniera, tai koks skirtumas, ar dirba N. Žutautas, ar Julius Kvedaras, ar dar kažkas. Aišku, po tokių rezultatų strategas turėjo pasitraukti, bet aš kelčiau kitą klausimą: kas toliau? Labai norėtųsi atsakymą sužinoti kuo greičiau, o ne, kaip pas mus įprasta, prieš pat kitą atrankos ciklą“.
Daugelis atsimena sėkmingą portugalo Jose Couceiro darbo periodą rinktinėje, tad ragina dairytis specialisto užsienyje.
„Užsieniečiai treneriai yra daug brangesni, bet Lietuvoje mes kandidatų neturime, esu tuo įsitikinęs. Nėra žmogaus, kuris savo strateginėmis ar asmeninėmis savybėmis būtų galva aukštesnis už kitus, - konstatavo „EuroFootball.lt“ pašnekovas.
„Lietuviški variantai yra tokie: vietoje vieno, galime paskirti kitą tokį patį. Jei norime rasti gerą užsienietį, kuris atrastų naują rinktinės braižą, naujus kozirius, reikia tam skirti daug lėšų. Kviestis užsienietį, kuris taip pat kaip specialistas yra tik vidutiniokas, nėra prasmės“.
Pasaulio čempionato atrankos turnyras - nauja viltis?
Lietuvos rinktinė į kovą vėl stos kitų metų rudenį, kuomet pradės 2014 metų pasaulio čempionato atrankos turnyrą. Džiaugtis galime tuo, kad šį sykį nekovosime „mirtininkų“ grupėje: varžovais G grupėje bus Graikija, Slovakija, Bosnija ir Hercegovina, Latvija bei Lichtenšteinas.
Ir nors N. Kesminas didelių pergalių nesitikėjo, bet prognozavo sėkmingą pradžią: „Gali būti, kad ciklas bus istorinis. Labai gali būti, kad pradžioje, kai niekas dar rimtai nerungtyniauja, laimėsime prieš graikus ar bosnius bei vėl kalbėsime apie istorinį šansą. Juo labiau, kad tai nėra superkomandos, po Europos čempionato jausis nuovargis, futbolininkams žaisti be atostogų - sunku. Varžovai bus duobėje, tad laimėti prieš vienus ar kitus galime, kalbėti apie galimybę - taip pat, bet tą per dvidešimt metų darome jau kokį šeštą kartą. Ir kas iš to?“
