Iš didelio debesies – mažai lietaus. Antradienį S. Dariaus ir S. Girėno stadione Lietuvos futbolininkai vėl tik sykį privertė gibraltariečius traukti kamuolį iš tinklo, nors šįkart jau visiškai diktavo sąlygas ant vejos.
Namuose E. Jankauskas nuo pirmų minučių į kovą metė du puolėjus – Gytį Paulauską bei Armandą Kučį, ir veiklos šiems netrūko. Kamuolys nuolat laikėsi svečių aikštės pusėje, tiesa, aštriausias atakas užbaigė flangų žaidėjai: Fiodoras Černychas sukirto į skersinį, Vykintas Slivka neįveikė vartininko Bradley Bandos.
Pirmo kėlinio pabaigoje pastarasis sulaikė ir A. Kučio bandymą vos iš kelių metrų atstumo.
Ko nepavyko poziciniame puolime, tą atnešė reta kontrataka – 51-ą min. aktyviausias lietuvių žaidėjas F. Černychas sulaukė savalaikio Pijaus Širvio perdavimo ir išvedė saviškius į priekį.
Pavojingų atakų netrūko ir vėliau: Lietuvos ekipa kamuolį kontroliavo 67 proc. laiko, kėlė 10 kampinių, smūgiavo 27 kartus, į vartų plotą pataikė 9 sykius. Jų oponentai vartininko Emilijaus Zubo taip ir nepatikrino.
„Esu labai patenkintas bendru vaizdu, totaliai dominavome visais atžvilgiais. Vienintelis dalykas – mažai įvarčių. Ir praeitose rungtynėse turėjome daug progų, daug smūgių.
Nors rezultatas – toks pats, šis mačas mums buvo ženkliai geresnis. Buvome visiški aikštės šeimininkai. Be to, dukart iš eilės nepraleidome įvarčio, suteikėme šansą debiutuoti Matui Vareikai. Ir jautėme didelį savų sirgalių palaikymą, ypač „Vyčio“ tribūnos. Solidžiai ir užtikrintai atlikome reikiamą darbą“, – komentavo E. Jankauskas.
Jo minėtas darbas buvo neiškristi į žemiausią UEFA Tautų lygos D divizioną.
„Tuomet būtume visiškai nematomi – tikrai nebebūtų septynių žaidėjų, išvažiavusių į geresnius klubus, nebebūtų jausmo, kad komanda įgauna šviesesnę perspektyvą. Būtume mažai kam įdomūs, ir pats neįsivaizduoju, kaip dabar čia reikėtų sėdėti žinant, kad metus praleisime tame dugniniame divizione.
O dabar liekame lygoje, kur nebūsime favoritai, užtat būsime pastebimi ir matomi – gerai sužaidus vėl kažkam atsivertų galimybių kilti karjeros laiptais. Skirtumas čia labai didelis“, – neabejojo 49-erių specialistas.
Vis dėlto kodėl jo auklėtiniams akistatose su Gibraltaru taip sunkiai sekėsi realizuoti progas?
„Kai kuriais atvejais gerai sužaidė jų vartininkas, bet, aišku, norėtųsi daugiau, – rankomis skėsčiojo E. Jankauskas. – Jau per praėjusių rungtynių pertrauką su F. Černychu kalbėjomės, kad reikia eiti į budistų vienuolyną (Lietuvos rinktinės kapitonas šiuo metu rungtyniauja Indijoje – Delfi).
Šiandien neįmušėme paprastesnių įvarčių, o pasiekėme tokį, kur buvo tikrai aukštas pilotažas. Ir perdavimas buvo sudėtingas, ir pats įvartis – įdomus, ekstravagantiškas, net nežinau, kaip kamuolys pateko į vartus.“
F. Černychas pasižymėjo 15-ą kartą vilkėdamas rinktinės marškinėlius. Antrą vietą visų laikų snaiperių rikiuotėje užimantį 32-ejų žaidėją nuo rekordininko Tomo Danilevičiaus dabar skiria 4 tikslūs smūgiai.
2017-2020 metais F. Černychas išgyveno įvarčių sausrą, bet nuo 2021-ųjų vėl įgavo pagreitį, jų susmaigstęs šešis.
Delfi paklaustas, kaip vertina kapitono galimybes tapti nauju rinktinės rekordininku, E. Jankauskas nedvejojo.
„Šimtu procentų, žinoma. Na gerai, gal 99 proc.“, – minimaliai apsidraudė treneris.
Tuo metu kitas jo rikiuotės veteranas Arvydas Novikovas prieš pat dvikovos pradžią buvo pakeistas Pauliumi Golubicku – anot E. Jankausko, 33-ejų futbolininkas sunegalavo.
„Bet P. Golubickas, manau, buvo vienas geriausių aikštėje. Apskritai džiugu, kad per praėjusį ciklą komanda išmoko greitai prisitaikyti. Pavyzdžiui, šių rungtynių metu pakeitėme taktinę schemą, gynėjai susikeitė kraštais, Vykintas Slivka apskritai trijose pozicijose žaidė. Ir tai jau nebekelia nuostabos žaidėjams“, – komentavo rinktinės strategas.
Nuostabą komandai – ir pačiam treneriui – praėjusią savaitę pirmoje akistatoje Portugalijoje kėlė kietas lengvai pasiduoti nenusiteikusių varžovų žaidimas.
E. Jankauskas jau anksčiau buvo užsiminęs apie Gibraltaro atstovų – tiek esančių aikštėje, tiek greta jos – „provokacijas“. Antradienį jis detalizavo, ką turėjo omenyje – pasirodo, trenerių štabas net buvo sumontavęs specialų vaizdo įrašą, kurį rodė komandai aiškindami, kaip reaguoti tam tikrais atvejais.
„Kiek kartų mūsų žaidėjai Portugalijoje gulėjo ant vejos susiėmę už krūtinės ar už kojos – o jie tikrai nesimuliuoja. Padarėme išvadas dėl tų „nešvarių“ pražangų, žinojome, kas gali būti po bet kurio kontakto. Ir mūsų reakcija į tai jau buvo visiškai kitokia.
Svarbiausia, kad išlaikėme šaltas galvas, ko nepavyko padaryti pirmose rungtynėse – sakykime, vyrai sužaidė intelektualiau. Tie dalykai netgi buvo persidavę mūsų suolui ir man pačiam – tai labiausiai ir nepatiko. Gerai, kad šįsyk tokio nervingumo nebebuvo“, – aiškino E. Jankauskas.
Beje, iš pradžių burtai buvo lėmę lietuviams kovą dėl išlikimo su Baltarusija, bet varžovas pasikeitė pratęsus Rusijos suspendavimą ir baltarusiams užėmus pastarosios vietą.
Ar pademonstruoto žaidimo būtų pakakę teigiamam rezultatui su kaimynais?
„Tokiu atveju mes turbūt ir žaidę būtume kitaip. Bet šiaip labai džiaugiuosi, kad išvengėme šios dvikovos – ne tik dėl sportinių priežasčių“, – atsiliepė E. Jankauskas.
Lietuvos futbolo federacijos (LFF) pažadėtą 50 tūkst. premiją užsidirbę lietuviai ateinantį rudenį žais vienoje Tautų lygos grupėje su Rumunijos, Kosovo ir Kipro komandomis.
Gibraltaras silpniausiame D divizione varžysis su Lichtenšteinu ir San Marinu.
