Atidžiai naująją LFF stadiono dangą apžiūrėjęs FIFA akredituotas dirbtinių dangų inspektorius Cemilas Nadiras Sahinas iš Turkijos teigiamai įvertino jos kokybę ir savybes bei tikino, kad iki kito antradienio, liepos 21 dienos, kada Vilniuje numatytos atsakomosios UEFA Čempionų lygos atrankos rungtynės tarp Vilniaus „Žalgirio“ iš „Malmo“ klubo iš Švedijos, sertifikatas, liudijantis apie aikštės atitikimą FIFA reikalavimams, tikrai bus suteiktas.
Primename, kad kitą ketvirtadienį, liepos 23 d., LFF stadione turėtų vykti ir atsakomasis UEFA Europos lygos antrojo atrankos etapo mačas tarp Trakų „Trakų“ ir Limasolio „Apollon“ futbolininkų iš Kipro.
Futbolo ekspertai sutaria, kad žaidėjams visada maloniau rungtyniauti ant natūralios vejos, tačiau kasmet tobulėjanti dirbtinės dangos kokybė gali pakoreguoti futbolininkų nuostatas. Technologijoms pažengus į priekį, didieji Europos futbolo klubai vis plačiau naudojasi stadionais su dirbtine danga arba renkasi dirbtinės ir natūralios dangos derinį. Ypač – šalyse, kur klimato sąlygos yra pakankamai atšiaurios. Pradėti čempionatą stadione su natūralia veja ankstyvą pavasarį tokiose šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, būtų praktiškai neįmanoma.
Bet ką apie dirbtinės ir natūralios dangų privalumus bei trūkumus mano futbolo pasaulyje žinomi įvairių sričių specialistai, treneriai bei futbolininkai?
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas net nesvarsto galimybės, kad LFF stadione būtų galima įrengti natūralią veją.
„Jeigu LFF stadione atsirastų natūrali veja, tada niekas kitas negalėtų ten žaisti. O šiuo metu tame stadione treniruojamasi arba žaidžiama nuo ryto iki vakaro. Natūralios aikštės atveju, stadionu būtų galima pasinaudoti tik pavieniais atvejais. O mūsų – futbolo ubagų – sąlygomis, tik dirbtinė danga yra išeitis iš problemos“, – aštriai pasisakė A. Liubinskas.
Tiesa, treneris pridūrė, kad futbolo aikštelės su dirbtine danga yra labiau tinkamos treniruotėms, vaikų ugdymui, o ne profesionalams.
„Nėra aišku, kaip nuolatinės treniruotės ir rungtyniavimas ant dirbtinės dangos atsilieps profesionaliems žaidėjams. Ar po kelerių metų, dėl to nepadidės traumų rizika?“ – nuogąstavo A. Liubinskas. Todėl treneris norėtų, kad nacionalinė rinktinė namų rungtynes vėl žaistų Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione.
„Deja, šiuo metu tas stadionas yra avarinės būklės. Maža to, iki šiol neturime nacionalinio stadiono. Tad Lietuvos futbolo rinktinė, greičiausiai, ir toliau žais LFF stadione. Bet jame telpa tik 5 tūkst. žiūrovų, o tai yra labai nepatogu. Daug kas nusprendžia palaikyti rinktinę prie televizoriaus, nes žino, kad gali tiesiog netilpti į stadioną, susidurti su tam tikrais nepatogumais“, – situaciją apibendrino A. Liubinskas.
Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės narys bei dabartinis Vilniaus „Žalgirio“ žaidėjas Deividas Šemberas yra ne kartą pasisakęs prieš dirbtines dangas. Ir veteranas ištikimas savo įsitikinimams.
„Nuomonė šiuo klausimu nesikeičia. Natūrali veja yra žymiai geresnė, daug malonesnė futbolininkams. Ant natūralios vejos – mažesnė traumų tikimybė, kas yra itin svarbu profesionaliame sporte. Dirbtinė danga, priklausomai nuo jos kokybės, yra labiau skirta mėgėjams. Aišku, natūralios futbolo aikštės priežiūra kainuoja brangiai. Maža to, Lietuvoje nemokame auginti vejos“, – pridūrė D. Šemberas.
Bet nacionalinės futbolo rinktinės gydytojas Laimutis Škikas tikina, kad modernios dirbtinės dangos nėra pavojingos žaidėjams.
„Šiuo metu žaidėjai ant dirbtinės dangos patiria gerokai mažiau traumų. Skirtumas tarp dirbtinės ir natūralios dangų išliko, bet jis nebėra toks didelis. Taip, trintis ir apkrovimas raumenims yra skirtingas, bet žaidėjų traumos priklauso ne nuo dangos, o nuo treniruotumo. Tinkamai fiziškai pasiruošę futbolininkai sugeba išvengti silpniau pasiruošusius lydinčių traumų“, – aiškino L. Škikas.
Specialistas pridūrė, kad anksčiau ant prastesnės kokybės dirbtinių dangų žaidėjai dažniausiai patirdavo traumą staigiai keisdami judėjimo kryptį. Dabar tokios grėsmės beveik nebėra. Kinezeterapeutas ir „Žalgirio“ gydytojas Dainius Pavilionis antrina kolegai.
„Skirtumas tarp natūralios ir sintetinės dangos yra tas, kad ant jų kitaip dirba futbolininko raumenys. Natūralios vejos, suprantama, niekas nepakeis. Žaidėjams visada bus maloniau žaisti ant žolės. Bet dabartinės technologijos sumažino skirtumą tarp dangų“, – teigė D. Pavilionis.
Pasaulinė praktika rodo, kad natūralios vejos priežiūra išties kaštuoja nepigiai. Pavyzdžiui, aukščiausioje Vokietijos lygoje rungtyniaujantis „Wolfsburg“ klubas kasmet skiria net 3 mln. eurų aikštės išlaikymui, nors joje žaidžia tik oficialias rungtynes, o savo treniruotes rengia kitur.
Milijonines išlaidas sudaro grunto šildymas, kaitrinės lempos, kurios naudojamos ištryptų plotų daiginimui, ir t. t. Anksčiau, kol nebuvo specialių lempų, natūrali veja stadionuose būdavo keičiama 3-4 kartus per metus, šiais laikais tai tenka daryti dukart. LFF teigimu, įrengus šildomą aikštę su natūralia veja Vilniuje, per dieną jos priežiūra kainuotų 600 eurų, o žaisti joje būtų galima 3-4 kartus rečiau nei dabar.
