Pagrindinis laikas ir pratęsimas baigėsi lygiosiomis 1:1 (0:1), o 11 metrų baudinių serijoje užtikrinčiau pasirodė italai, laimėję 3:2.
Tikru italų didvyriu tapo vartininkas Gianluigi Donnarumma, atrėmęs dviejų oponentų – Jadono Sancho ir Bukayo Sakos – smūgius ir privertęs Marcusą Rashfordą kamuolį sukirsti į virpstą.
Nors Jordanas Pickfordas taip pat nebuvo pėsčias ir sustabdė Andreą Belotti bei Jorginho bandymus, „Azzurri“ tikslių Domenico Berardi, Leonardo Bonucci ir Federico Bernardeschi šūvių užteko tam, kad jie antrą kartą istorijoje taptų Senojo žemyno čempionais.
Pirmasis rungtynių įvartis krito nesužaidus nė 2 minučių: po Kevino Trippiero perdavimo į baudos aikštelę nestabdydamas kamuolio jį į vartus nuo virpsto pasiuntė Luke'as Shaw – 1:0. Tai – greičiausias tikslus smūgis per visą Europos čempionatų finalų istoriją.
Įpusėjus antrajam kėliniui rezultatas tapo lygus: po kampinio kilus sumaiščiai pirmasis prie kamuolio suskubo gynėjas Leonardo Bonucci, šis iš labai arti ir įprašė jį į vartų tinklą – 1:1.
Per likusį laiką abi komandos pernelyg nerizikavo ir labiau rūpinosi savo vartų saugumu, taigi finalas nukeliavo iš pradžių iki pratęsimo, o tada – ir iki 11 metrų baudinių serijos.
Finalo rungtynės:
Italija–Anglija 1:1 (0:1), po pratęsimo ir 11 m baudinių – 3:2
2' [0–1] Luke'as Shaw
67' [1–1] Leonardo Bonucci
Didžioji dauguma iš 60 tūkstančių į futbolo meką susirinkusių gerbėjų finalo metu skandavo garsiąją frazę „It's coming home“, apeliuodami į tai, kad Anglija – futbolo tėvynė, finalas vyko būtent joje ir pagaliau atėjo laikas iškovoti čempionų trofėjų. Anglai iki šiol yra laimėję tik Pasaulio taurę 1966 metais namuose.
O itališkoji sirgalių pusė koregavo šį šūkį į „It's coming to Rome“ – taip priminė vienintelį „La Squadra Azzurra“ triumfą Europos pirmenybėse 1968-aisiais, kai finalą priėmė būtent Roma. Beje, pakeliui į titulą italams šypsojosi sėkmė: pergalę pusfinalyje prieš Sovietų Sąjungą nulėmė teisėjo mesta moneta, – teisingai atspėjo kapitonas Giacinto Facchetti, pasirinkęs herbą.
Įdomu, kad abiem finalininkėms pusfinaliuose taip pat prireikė pratęsimų. Roberto Mancini auklėtiniai tik po jo (1:1) ir net 11 metrų baudinių serijos (4:2) nugalėjo triskart Europos čempionę Ispaniją, o Garetho Southgate'o kariauna tik po kontroversiško baudinio, paskirto per pratęsimą, 2:1 eliminavo danus.
Oficialioje dvikovoje rinktinės paskutinį kartą susidūrė 2014 metų pasaulio pirmenybėse. Tuomet 2:1 pranašesni buvo italai, bet abi komandos patyrė visišką fiasko ir net neišėjo iš grupės – į priekį praleido tiek Urugvajų, tiek Kosta Riką.
O Europos čempionate – tai pirmasis anglų ir italų pasimatymas nuo Euro 2012 ketvirtfinalio Kijeve, kur po 120 min. be įvarčių Italija 4:2 buvo pajėgesnė 11 metrų baudinių serijoje.
Įspūdingieji Azzurri toliau tęsia rekordinę nepralaimėtų tarptautinių rungtynių seriją, kuri siekia jau 34-is mačus iš eilės (27 pergalės ir 6 lygiosios). Paskutinį kartą italai suklupo dar 2018-ųjų rugsėjo 10 dieną UEFA Tautų lygoje Lisabonoje, kai 0:1 nusilenkė Portugalijai.
Savo ruožtu „Trys liūtai“ į Euro 2020 finalą žengė nenugalėti 12-oje pastarųjų rungtynių, iš kurių 11 baigė pergalingai. Vienintelė išimtis – lygiosios 0:0 pirmajame etape su Škotija. Deja, ši jų serija baigėsi liūdnai.
