Andrius Kamarūnas – žmogus, kuris apie šį turnyrą žino daugiau nei bet kuris kitas organizacinio komiteto narys, pasidalinęs mintimis apie būsimas merginų Europos futbolo pirmenybes.
– Skamba abstrakčiai, tačiau kad būtų aiškiau, ką reiškia suorganizuoti tokio masto renginį?
– Tai reiškia, kad turi pasirūpinti visomis didelėmis ir mažomis detalėmis bei įdėti visas pastangas, jog mūsų darbą UEFA bei dalyviai įvertintų aukštu balu.
Galbūt nesame futbolo šalis, bet turime futbolu gyvenančius žmones, kurie savo indėliu prisideda prie to, kad sukurtume geriausią patirtį. Turime pavyzdį iš 2013 metų Europos U-19 čempionato, prie kurio dirbo ir nemaža dabartinio organizacinio komiteto narių dalis.
Tuomet UEFA džiaugėsi puikiai suorganizuotu turnyru ir tai idealus pavyzdys mums.
– Kuris periodas sunkiausias: tada, kai nelabai aišku nuo ko pradėt ar tos paskutinės savaitės, kai pradedi galvoti, kad kaip studentui pritrūks paskutinės nakties?
– Turime profesionalių žmonių komandą, kurie žino, ką dirba. Džiaugiuosi, kad turiu tokią stiprią vietinę komandą ir palaikymą iš LFF vadovų. Mums net nekyla klausimų, kuris periodas sunkiausias: žinome savo darbus kiekvieną dieną ir juos atliekame.
– Pagal dabartinę situaciją pritrūks tos nakties ar ne?
– Manau, kad visada yra dalykų, su kuriais reikia tvarkytis likus kelioms dienoms iki turnyro. Nėra taip, kad dabar sėdėtume vietoje ir nieko neveiktume – jau turime atvykusius UEFA atstovus, su kuriais šlifuojame paskutines detales atitinkamais klausimais, tačiau pagal planą mes turėtume susitvarkyti taip, kad nesakytume, jog pritrūko paskutinės nakties.
– Nuo ko galiausiai priklausys čempionato sėkmė ar nesėkmė?
– Nuo to, kaip pavyks susitvarkyti su savo užduotimis, sukuriant geriausias sąlygas čempionato dalyviams, fanams, teisėjams ir kitiems svečiams. Norime užtikrinti sklandžią turnyro eigą, sklaidą žiniasklaidoje ir pasaulyje bei parodyti UEFA, jog šis čempionatas mums buvo patikėtas ne veltui.
– Kaip su užduotimis tvarkosi miestai?
– Miestai, o tiksliau stadionai, su savo užduotimis pradėjo tvarkytis jau seniai ir labai džiugu, jog reaguojama į mūsų (LFF) ir UEFA pastabas bei imamasi realių veiksmai. Šiuo metu galiu pasakyti, kad stadionai yra pasiruošę priimti turnyro dalyvius.
Miestuose taip pat buvo organizuojami WU-17 čempionato festivaliai ir buvo stengiamasi kaip įmanoma labiau informuoti žmones apie turnyrą.
– Nei karto nekilo minčių, kad pasirinkote ne tuos miestus?
– Tokių minčių tikrai nebuvo. Alytus ir Marijampolė jau seniai yra futbolo miestai ir šiuose stadionuose buvo organizuotas UEFA Europos U-19 vaikinų čempionatas, tuo metu Šiauliuose moterų futbolas dominuoja ilgą laiką ir sulaukia nemažo susidomėjimo.
Stadionų administracija bei miestų savivaldybės išreiškė palaikymą organizuoti čempionatus ir per šį laiką mes įsitikinome, jog yra ne tik kalbama, bet ir daroma, kad turėtume gerą produktą.
– Pačioms merginoms irgi užkrauta nemenka našta. Nemanot, kad per didelė?
– Nepavadinčiau to didele našta. Ši komanda yra labai jauna ir čempionatas bus labai svarbus joms pačioms, kaip asmenybėms bei žaidėjoms.
Tai padės joms įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir patirties žaidžiant su pažengusių futbolo šalių atstovėmis. Kita vertus, jos visada žinojo, kad žaisti už Lietuvą ir atiduoti visas jėgas aikštėje yra garbė ir privalumas.
Komanda turi perspektyvią trenerę Ievą Kibirkštį ir su ja dirbantį uolų trenerių štabą, kurie rūpinasi, kad futbolininkės būtų geriausiai pasiruošusios išeiti į aikštę ir ginti savo šalį.
– Ar teko sulaukti pageidavimų iš kitų šalių atstovų? Tarkim, dėl viešbučių ar maisto?
– Įprastai tokio rango varžybose komandų poreikiai būna paprasti. Tačiau kiekvienais metais išryškėja tendencija kalbant apie pageidavimus turėti daugiau papildomų kambarių, nes didėja komandų štabo narių.
