2020 metais į MFA „Žalgiris“-MRU atvykęs V. Lukša trejus metus talkino vyriausiam treneriui Karoliui Jasaičiui, o prieš šį sezoną sulaukė pasiūlymo perimti vyr. trenerio pareigas ir vadovauti pagrindinei komandai.
„Man vyriausiojo trenerio pareigos tapo nauju iššūkiu. Manau, kad su visų klubo narių pagalba pavyko su juo susidoroti. Viso sezono metu demonstravome gan stabilų žaidimą, nors ir nepavyko išvengti duobelių, bet labai ryškių nuopolių nebuvo. Net ir sunkesniais momentais išlikome vieningi, stiprūs, o kalbant apie komandą, manau, kad šiais metais mes dar labiau paaugome ir patobulėjome. Tobulėjo ne tik žaidėjos, ypač – jaunos MFA „Žalgiris“-MRU futbolininkės, bet ir treneriai. Bent jau aš tikrai jaučiu, kad per šiuos metus padariau didelį žingsnį į priekį, – teigė V. Lukša. – Todėl ta proga noriu padėkoti klubo vadovybei – prezidentui ir direktoriui, už organizuotumą, patarimus. Taip pat nuoširdi padėka treneriams – Aistei Griciūtei ir Bogdanui Lukashenko, kurie savo kasdieniu darbu prisidėjo prie komandos pergalių. O svarbiausia – pačios futbolininkės. Be jų pastangų, noro, kantrybės, supratingumo ir įdėtos širdies tų rezultatų nebūtų.“
Kokie buvo didžiausi pokyčiai šį sezoną?
Man asmeniškai iš pradžių reikėjo priprasti prie naujo vaidmens komandoje. Kai esi vyriausiojo trenerio asistentas, tenka mažesnė atsakomybė, o kai pats atlieki vyr. trenerio pareigas, iššūkiai visai kitokie, o ir atsakomybė už komandą, futbolininkes, žaidimą yra ženkliai didesnė. Visgi, man atrodo, kad sezono eigoje su visais iššūkiais sėkmingai susitvarkiau, didesnių problemų nekilo nei treniruotėse, nei rungtynėse. Be abejo, dar trūksta patirties, bet manau, kad komanda mane suprato, priėmė mano filosofiją, reikalavimus, ir tai aiškiai matėsi tiek žaidime, tiek ir rezultatuose.
Kokie esminiai V. Lukšos žaidimo filosofijos akcentai?
Kamuolio kontrolė, komandinis žaidimas ir labai aiškus supratimas, koks yra kiekvienos futbolininkės vaidmuo aikštėje bei užduotys.
Kalbant apie rezultatus – A lygoje ketvirtą kartą iš eilės užimta antra vieta. Tačiau kai pirmose naujojo sezono rungtynėse MFA „Žalgiris“-MRU lygiosiomis sužaidė su Šiaulių „Gintra“, atrodė, kad gal šiais metais žalgirietės sugebės išstumti šiaulietes iš čempionių sosto. Ko pritrūko?
Susideda daug niuansų, net ir smulkios detalės vienose ar kitose rungtynėse gali turėti didelę įtaką galutiniam rezultatui. Antrame ir trečiame ratuose žaisdamos su „Gintra“ pirmavome, bet galiausiai pralaimėjome vieno įvarčio skirtumu. Kartais koją kišdavo būtent tokių atkaklių rungtynių su pajėgiomis varžovėmis patirties trūkumas. Kita vertus, bene svarbiausias mūsų komandos ir „Gintros“ skirtumas – tikėjimas, kad mes galime jas įveikti.
Šiaulietės yra daugkartinės Lietuvos čempionės, joms to tikėjimo nestinga, o mums, reikia pripažinti, niekaip nepavyko patikėti, kad galime įveikti „Gintrą“, kad jos nėra nenugalimos. Sezono eigoje matėme, kad mus labiausiai skira ne futbolas, o psichologija. Deja, to psichologinio barjero peržengti nepavyko. Ką gi, mėginsime kitais metais. Nors esu tikras, kad mes tai galėjome padaryti jau šį sezoną. Reikėjo tik labiau tikėti savimi, nepasiduoti čempionų spaudimui. Kita vertus, šios savybės įgaunamos per patirtį, žaidžiant su pajėgiais priešininkais, mokantis iš jų ir iš savo klaidų. Tai nėra paprastas procesas, bet mes matome, kad galime tobulėti – ir stengsimės tai daryti.
Šiais metais „Žalgirio“ sudėtyje buvo daug futbolininkių iš užsienio, tačiau kartu su legionierėmis žaidė ir jaunos žalgirietės. Kaip pavyko rasti balansą, sukurti tinkamą mikroklimatą?
Manau, kad mūsų jaunoms futbolininkėms treniruotės ir žaidimas su patyrusiomis, aukštesnio meistriškumo legionierėmis buvo ypatinga dovana. Daugelis mūsų lietuvaičių vis dar auga, kai kurios apskritai tik žengia į moterų futblą, tad joms reikia laiko, reikia patirties. Bet man labai džiugu, kad gavusios šansą jos drąsiai ėjo į aikštę, žaidė, kovojo, net ir pelnė pirmsuosius savo įvarčius A lygoje. Tikiu, kad šių mergaičių laukia šviesi ateitis.
Šiaip, vienintelis trūkumas dėl legionierių – tai jų kaita. Sezoną pradėjome su vienomis futbolininkėmis, vasarą kelios svarbios žaidėjos išvažiavo, atvyko naujos, tad reikėjo laiko, kad jos prisiderintų prie komandos, perprastų mūsų žaidimo braižą, reikalavimus. Tai taip pat turėjo įtakos mūsų rezultatams. Norėtųsi, kad legionierės ilgiau užsibūtų komandoje, tada jų indėlis į rezultatus būtų dar didesnis.
Ar įmanoma suburti čempionių kalibro komandą tik iš Lietuvos futbolininkių?
Manau, kad su lietuvaitėmis galėtume grumtis dėl prizinių vietų, bet norint siekti pirmos vietos joms reikia įgyti daugiau patirties, reikia subręsti. Tikiu, kad iš principo tai yra įmanoma, tačiau reikia sudaryti geriausias sąlygas, kad jos realizuotų savo potencialą ir pasiektų aukščiausią lygį.
Šiais metais Baltijos moterų futbolo lygoje MFA „Žalgiris“-MRU realiai pretendavo į medalius, įveikė ir SFK „Riga“, ir Saku „Sporting“ komanda, tačiau dėl varžybų nuostatų niuansų užėmė tik 5 vietą. Koks įspūdis liko iš šio turnyro?
Visų pirma, manau, kad reikėtų peržiūrėti tuos nuostatus ir juos pakoreguoti, nes nėra jokios logikos neleisti žaisti futbolininkėms, kurios kaip laisvos agentės papildo komandos gretas. Vyrų futbole tokių ribojimų nėra, to neturėtų būti ir pas moteris. Kalbant apie turnyrą, nepaisant to, kad mums buvo įskaityti keli techniniai pralaimėjimai ir mes nepatekome į psufinalį, bet žaidimo prasme patirtis buvo labai gera, įveikėme Latvijos čemipiones bei vicečempiones, taip pat ir Estijos vicečempiones, pamatėme, kad galime kovoti ir su Estijos čempionėmis. Tai mums neabejotinai padėjo geriau pasirengti Lietuvos moterų A lygos kovoms.
Vienas sezonas baigėsi, netrukus prasidės pasirengimas kitam sezonui. Ko reikia, kad MFA „Žalgiris“-MRU prie auksinių pergalių Merginų Elitinėse lygose ir LMFA Pirmoje lygoje pagaliau pridėtų ir Moterų A lygos auksą?
Reikia toliau stiprinti klubinę sistemą, puoselėti žalgirietišką žaidimo braižą bei filosofiją, ir pridėti dar daugiau sunkaus, nuoseklaus darbo treniruotėse. Taip pat – išsaugoti žaidėjų branduolį, pasipildyti pajėgiomis futbolininkėmis ir aplink jas lipdyti komandą. Natūralu, kad lyderių vaidmuo teks legionierėms, bet atvažiavusios čia futbolininkės iš užsienio turi būti dviem galvomis geresnės už mūsų futbolininkes. Šiais metais legionierės tikrai pakylėjo komandą į aukštesnį lygį, tikiu, kad taip pat bus ir kitais metais.
2024 m. moterų A lygoje MFA „Žalgiris“-MRU per 24 žaistas rungtynes iškovojo 17 pergalių, patyrė 3 nesėkmes ir 4 kartus sužaidė lygiosiomis. Surinkusios 55 taškus žalgirietės finišavo turėdamos net 16 taškų persvarą prieš trečią vietą užėmusią Kauno rajono FC „Hegelmann“ komandą, tačiau nuo čempionių titulą eilinį kartą apgynusios Šiaulių „Gintros“ atsiliko 13 taškų atstumu.
Žalgirietės iš viso pelnė 102 įvarčius, o praleido 23. Rezultatyviausiomis komandos žaidėjomis tapo po 14 kartų pasižymėjusios Luise Yog Atouth ir Mia Darden, 11 įvarčių pelnė tik pirmoje sezono dalyje žaidusi Ana Cheminava.