Sekmadienį Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione „Transinvest“ kapitonas Linas Pilibaitis iškėlė trofėjų, prie kurio anksčiau buvo prisilietęs tik atstovaudamas tuomečiams šalies futbolo flagmanams: FBK „Kaunui“ ir Vilniaus „Žalgiriui“.
„Turime gerą kolektyvą, kuriame nėra nė vieno išskirtinio. Visi kovoja vienas už kitą iki galo. Neįsivaizduoju geresnio laiko nei dabar“, – džiūgavo per 30 rungtynių rinktinėje sužaidęs veteranas, praeityje krimtęs legionieriaus duoną Škotijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje.
Nenuostabu, jog šią pergalę 38-erių puolėjas vadino visų saldžiausia – taurę iškovojo komanda, kuri buvo laikoma autsaidere jau nuo ketvirtfinalio etapo.
Bet antro pagal pajėgumą diviziono atstovai nurungė Gargždų „Bangą“, nurungė Telšių „Džiugą“ ir galiausiai sekmadienį finale 2:1 pribloškė rungtynėms įpusėjus pirmavusius „Šiaulius“.
Saulės miesto atstovus baigiantis pirmam kėliniui į priekį buvo išvedęs Eligijus Jankauskas, bet sensaciją sutvėrė japono Yoichi Kawachi ir Lino Zingerto tikslūs smūgiai po pertraukos.
Kaip apibūdino „Šiaulių“ strategas Mindaugas Čepas, favoritų rūbinėje mačui pasibaigus spengė „kapų tyla“.
„Finale dviejų laimingų nebūna. Noriu pasveikinti varžovus su pergale, jie šiandien buvo geresni, niekuo mums nenusileido, o momentais buvo ir pranašesni. Turbūt mes nesusitvarkėme su stresu, įtampa – juk visi iš anksto mums tą taurę piršo kaip savaime suprantamą dalyką. Tai padarė meškos paslaugą.
Bet atsitiktinumų nebūna – jie peržengė vieną A lygos komandą, po to sekė dar viena, neseniai mūsų B komanda ten nuvažiavo ir gavo dešimt įvarčių. Pagal žaidėjų kokybę ir sudėties gylį „Transinvest“ yra A lygos komanda, ir kai jie pakils į aukščiausią divizioną, su jais bus reikalų“, – prognozavo M. Čepas.
„Transinvest“ sudėtyje yra net 27 žaidėjai – skaičius, labiau būdingas šalies čempionui „Žalgiriui“, o ne žemesnei lygai.
Tiek ekipos vairininkas Giedrius Barevičius, tiek jo talkininkas Aurimas Tamaliūnas akcentavo atsarginių suolo svarbą, sekmadienį taip pat pasireiškusią sėkmingais keitimais.
„Paruošėme gerą planą ir nebijojome jo laikytis – spaudėme varžovus, patys žaidėme su kamuoliu, palaikėme intensyvumą iki pabaigos. O po keitimų pasirodę žaidėjai jį dar padidino. Tas intensyvumas, noras, aistra, gera rūbinė, kapitonas, kuris niekam neleidžia atsipalaiduoti – viskas susideda, ir tas lydinys leidžia sėkmingai važiuoti per visą sezoną. Turime lygiavertį atsarginių suolą ir visada akcentuojame, kad visi esame kaip šeima.
Pirmoje lygoje mūsiškiai lipa ant galvų kiekvienam varžovui, ir šitas nusiteikimas, ta pergalių serija pasijautė ir šiame finale. Manau, „Šiauliai“ to galbūt nelabai ir laukė. Jei mūsų rezultatai būtų labiau bangavę, gal ta rūbinė taip ir nesusiklijuotų. Bet kuomet laimi, vyrai vienas kitą iš pusės žodžio supranta, ir treneriams jų vaikyti nereikia“, – sėkmės paslaptį apibūdino A. Tamaliūnas.
„Tikėjimo buvo, bet kartu – ir baimės, kaip ten viskas pasiseks. Kai laimėjome, atrodo, kad viduje kažkas sprogo. Švęsime iki antradienio“, – kvatojosi G. Barevičius.
Kol komanda švęs, klubo vadovams reikės pasukti galvas – „Transinvest“ laukia iki šiol nepatirtas licencijavimosi testas norint pasinaudoti pelnytu kelialapiu į Europą.
„Būtų labai įdomu žinoti, ar galėsime žaisti Europoje, bet tai turbūt paaiškės ne šiandien ir ne rytoj. Kad ir kaip nutiktų, tai nesumažina šiandieninės mūsų pergalės“, – pažymėjo G. Barevičius.
Veikiausiai jaunam klubui teks pirmą kartą siekti ir A lygos licencijos – likus 7 turams iki Pirmos lygos finišo, lyderius nuo artimiausių persekiotojų skiria 14 taškų praraja.
„Esame labai dėkingi savininkui, kuris investuoja, vysto klubą, nori padėti vaikams ir Lietuvos futbolui. Klubas eina į priekį, bet mes čia nesustojame“, – žadėjo L. Pilibaitis.
Tuo metu „Šiauliai“ vis dar gali patys apsirūpinti europiniu bilietu nepriklausomai nuo „Transinvest“ licencijavimosi sėkmės. M. Čepo auklėtiniams reikia išsilaikyti šiuo metu užimamoje trečioje A lygos vietoje – tokiu atveju rautis plaukus tektų laipteliu žemiau žengiančiam Kauno rajono „Hegelmann“.
„Liko šešerios rungtynės A lygoje. Aišku, visko gali nutikti, bet tiek nuėjus, netikiu, kad dabar sustosime. Manau, kad bronza nuplautų šiandieninį kartėlį, kita vertus, faktas ir tas, kad nepasinaudojome labai gera galimybe. Visą kaltę prisiimu sau, kažkur kažko iki galo nesužiūrėjau“, – atsiduso M. Čepas.
Tik 2017-aisiais nauju pavidalu Lietuvos futbolo scenoje vėl pasirodžiusi Šiaulių ekipa taip pat siekė pirmo trofėjaus klubo istorijoje.
